Sveiki,
Noriu padėkoti, dar kartą, už suteiktą pagalbą. Jaučiau norą parašyti atsiliepimą, galbūt jis kažkam padės, taip kaip padėjo man :)
Maždaug prieš pusantrų metų pati skaičiau skiltį „Tikros istorijos“, kurios padėjo man priimti netikėtą nėštumą. Daug istorijų pasakojo apie vienišas moteris, kurias vyrai paliko vos sužinoję, kad jos laukiasi. Buvo ir pasakojimų apie abortus bei sunkiai pakeliamą kaltės jausmą, kuris persekioja net po daugelio metų. Skaitydama tai supratau, kad mano situacija palyginus su kitom, yra tikrai nebloga. Tačiau viduje, taip nesijaučiau.
Aš turėjau mylimą vyrą, kuris mane palaikė. Mano pagrindinis iššūkis buvo pačiai priimti žinią apie nėštumą, nes jis buvo visiškai neplanuotas. Mes jau turėjome du vaikus, o vienam iš jų tuo metu buvo vos pusantrų metų. Tuo tarpu aš svajojau, kad mažylis netrukus pradės lankyti darželį, o aš galėsiu skirti daugiau laiko sau ir savo veiklai. Žinia apie trečią vaiką visiškai išmušė mane iš vėžių. Supratau, kad savo planus teks atidėti dar bent trejiems metams. Būtent tai ir tapo mano asmenine krize.
KNC labai prisidėjo prie mano emocinės sveikatos atsigavimo. Jie suteikė psichologo pagalbą, o taip pat turėjau galimybę dalyvauti nemokamoje besilaukiančiųjų stovykloje. Ten susipažinau su kitomis moterimis, kurios taip pat laukėsi. Po gimdymo lankiausi susitikimuose su vaikais. Visa ši pagalba, ypač bendrystės jausmas, leido man suprasti, kad nesu viena.
Krizės būna įvairios. Kartais iš išorės situacija gali atrodyti visai nesudėtinga, tačiau viduje gali siausti pūgos ir uraganai, o gal net atsiverti didelė praraja. Jūsų vidiniai jausmai yra svarbiausias rodiklis. Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, šiame centre tikrai rasite palaikymą.
Su meile ir dėkingumu