Mano trečiasis vaikelis nebuvo planuotas. Kadangi su vyru kaip tik patyrėme santykių krizę, jis norėjo, kad nutraukčiau nėštumą. Tai buvo labai sunkus laikas emociškai. Tačiau pasitikėjau savo širdimi, kad aš turiu apsaugoti šią trapią gyvybę po savo širdimi. Nesutikau su vyro noru, o jam tai buvo sunku priimti. Netrukus mūsų santykiai pakrypo link skyrybų, vyras nebematė prasmės saugoti šeimos. Būtent šitame etape aš palūžau. Du vaikučiai, trečia gyvybė po širdimi. Ir byranti santuoka… Pajutau, kad viena, ypatingai be vyro palaikymo, aš nebepajėgiu laikytis emociškai, todėl supratau, kad man reikia pagalbos.
Kreipiausi į Krizinio nėštumo centrą. Sulaukiau labai daug pagalbos. Visų pirma psichologinės, vėliau emocinės paramos, palaikymo bendraujant nuotolinėje besilaukiančių moterų paramos grupėje, kurioje dalinomės savo išgyvenimais, mintimis, patarimais, taip pat išklausiau tikrai naudingų paskaitų gimdymo, žindymo ir kitomis temomis.
Mano sūnelis gimė truputį per anksti, 34 sav., todėl gimdžiau toli nuo namų, Kauno klinikose. Ne viską buvau susiruošusi, trūko daiktų reikalingų ligoninėje. Bet vėlgi Krizinio nėštumo centras net ir šiame etape labai padėjo ir padeda, nesijaučiu viena. Todėl už viską esu labai dėkinga ???
Būti mama – ne visada lengva. Ypač kai nėštumas neplanuotas, kai gyvenimo situacijos sudėtingos… Bet ta gyvybė, po plakančia mamos širdimi, yra pati didžiausia Dievo dovana. Mano kūdikėlis pasirinko mane būti jo Mama. Ir aš esu tokia dėkinga! Ir kaip nuostabu, kad tokioje kelionėje, mes, mamos, nesame vienos! ?