Tikros istorijos

Sakoma, kad Dievas duoda ne tai ko norime, bet tai, ko mums reikia. Tai turbūt geriausiai atspindi mano kelionę nuo to momento, kai sužinojau, kad laukiuosi. Kokia buvo pradžia? Siaubinga. Pirmasis impulsas – to negali būti. Ką daryti? Tai neįmanoma. Aš negaliu. Nes su partneriu beveik išsiskyrę. Nes dar du vaikai.

Norėjau dar kartelį jums ir jūsų komandai padėkoti už jūsų pagalbą. Kaip ir jaučiau gimė dukrytė. Žinoma atėjo kada pati norėjo… lapkričio 16dieną 7:31. Situacija gavosi tokia, kad nespėjome nuvažiuoti į gimdymo namus ir pakeliui teko sustoti ir dukrytė “įkrito” tėveliui į glėbį.., dukrytė sveika… ir nuostabi…

Sveiki. Esu Jurgita. Man 35 m. Sausio 5 d. jau 4 kartą tapau mama. Paskutinis mažylis nebuvo planuotas, nes buvau praradusi anuos tris vaikus – jie, kol išsigydysiu problemas dėl alkoholio, buvo laikinoje globoje. Turėjau du kelius iš kurių galėjau pasirinkti – arba toliau su savo sugyventiniu gerti, muštis, badauti ir nematyti savo vaikų, arba

Kartais iš išorės situacija gali atrodyti visai nesudėtinga, tačiau viduje gali siausti pūgos ir uraganai, o gal net atsiverti didelė praraja. Jūsų vidiniai jausmai yra svarbiausias rodiklis. Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, šiame centre tikrai rasite palaikymą.