Į Krizinio nėštumo centrą kreipiausi tuomet, kai atrodė, kad visko jau tiesiog per daug. Mano nėštumas buvo rizikingas ir sunkus, jaučiausi visiškai viena, emociškai išsekusi. Tuo pačiu sužinojau, kad laukiasi ir mano dukra – jai dar labai anksti tapti mama, tačiau ji pasirinko gyvybę. Palaikiau ją, kiek tik galėjau, nors pačiai tuo metu labai trūko jėgų ir vidinio rezervo. Reikėjo ne tik emocinio palaikymo, bet ir labai praktiškos pagalbos – pasiruošti kūdikėlio atėjimui, sudėlioti finansinius rūpesčius, susitvarkyti mintis ir jausmus. Nors esu žmogus, kuris įprastai duoda, o ne prašo, tą kartą ryžausi kreiptis pagalbos. Ir tai buvo vienas geriausių sprendimų. Po pokalbių su specialiste Kristina pajutau, kad nesu viena. Gavau nuoširdų moralinį palaikymą sau, o dukrai – visapusišką pagalbą. Svarbiausia, kad atsirado ramybė ir tikėjimas, jog viską įmanoma įveikti. Minties atsisakyti kūdikio dukrai nebuvo, aš taip pat savo mažiuko labai laukiau. Buvo tik baimė – kaip viskas bus? Ar susitvarkysime? Šiandien galiu drąsiai pasakyti – su pagalba viskas įmanoma. Nėštumas nėra krizė. Vaiko atėjimas į pasaulį nėra gyvenimo apsunkinimas. Tai džiaugsmas ir stiprybė, suteikianti tiek jėgų eiti pirmyn, kiek niekas kitas negalėtų suteikti. Esu nuoširdžiai dėkinga už suteiktą pagalbą, palaikymą ir priminimą, kad net sunkiausiu metu nereikia likti vienai.