Nors praėjo nemažai laiko – nuo 2023-06-06 – ši patirtis man iki šiol yra be galo svarbi. Jaučiu pareigą ja pasidalinti, nes žinau, kad ji gali padėti moterims, kurios atsiduria panašioje situacijoje. 2023 metais, būdama 34-erių, keturių mergaičių mama, ką tik baigusi studijas ir rankose laikydama diplomą, dirbau ir vieną dieną sužinojau, kad laukiuosi dar vienos širdelės. Neslėpsiu – mane ištiko panika. Neradau sau vietos. Galvoje sukosi klausimai: už ką? kodėl? ką žmonės pasakys? Verkiau ne savu balsu. Kartojau, kad nenoriu, kad nebegimdysiu. Tai buvo pirmosios panikos dienos, kai nebegalėjau suvaldyti minčių, jausmų ir baimės dėl ateities. Mes nebuvome pasiturinti šeima – gyvenome nuo algos iki algos. Iš vakaro nusprendžiau paskambinti į kliniką, kur kuo greičiau galėtų atlikti nėštumo nutraukimą. Užsiregistravau, gavau laiką tą pačią dieną, pasakiau vyrui, kad jis turės mane nuvežti. Laukdama tos valandos ėjau iš proto. Viduje vyko kova – tai ne aš, aš to iš tikrųjų nenoriu, aš nežudysiu. Tuo metu, visiškai netikėtai, griebiau telefoną ir radau Krizinio Nėštumo Centro svetainę bei telefono numerį. Paskambinau. Pasakiau, kad nusprendžiau negimdyti, bet širdyje to nenoriu, kad man labai reikia pagalbos. Išdėsčiau visą situaciją. KNC darbuotojos mane švelniai nuramino ir pasakė, kad su manimi susisieks savanorė psichologė Virgilija. Ji paskambino labai greitai. Mes ilgai kalbėjomės. Ji atvedė mane ne prie kitų nuomonių ar baimių, o prie manęs pačios – prie mano tikrojo noro. Kai vyras grįžo manęs vežti, pasakiau jam, kad niekur nevyksiu, kad aš nežudysiu. Jis mane apsikabino, pabučiavo. Abu, jau nusiraminę, priėmėme šią gyvybę kaip dovaną. Virgilija liko su manimi. Mes nuolat bendravome – ji visada klausė, kaip jaučiuosi, o kai būdavo labai sunku, galėdavau jai paskambinti. Palaikymas buvo neįkainojamas. Nuvažiavau į kliniką – nėštumas buvo patvirtintas, jau turėjau nuotraukėlę. Laukėme šios širdelės vis labiau užtikrintai. Pradėjome planuoti didesnius namus, išsikėlimą iš miesto į sodybą, kur vaikai galėtų augti gamtos apsuptyje. Dirbau nesunkų darbą – pardavinėjau vaikiškus rūbelius. Tačiau 2023-08-08 ryte, pabudusi pajutau maudimą. Nuvažiavau į darbą, bet prasidėjo kraujavimas. Paprašiau vyro, kad kuo greičiau vežtų į ligoninę. Ten mane priėmė skubiai ir pasakė, kad širdelė neišgyveno, kad reikia gelbėti mano gyvybę dėl gausaus kraujavimo. Tą dieną miriau ir aš. Buvo atlikta operacija, o ta diena tapo mano dvasine mirtimi. Negalėjau išlipti iš lovos, negalėjau žiūrėti į savo vaikus, į kitus vaikus. Norėjau gerti, nors septynerius metus buvau visiškai nevartojanti. Nebenorėjau gyventi. Iš pagarbos Virgilijai parašiau jai, kad netekau širdelės. Galvojau, kad dabar ji pasitrauks, nes aš nebesilaukiu. Bet ji liko. Ji liko su manimi tol, kol aš atsistojau. Ji klausėsi manęs valandų valandas. Ji palaikė mane taip, kaip net artimieji tuo metu nepajėgė – jiems buvo per sunku matyti mane tokioje agonijoje. Visi planai, kuriuos buvome pradėję nėštumo metu, ėmė pildytis. Su vyru nutarėme, kad į tą sodybą mus atvedė būtent ši mūsų Širdelė. Nusprendėme nieko nenutraukti – viską, ką darysime, darysime jos atminimui. Šiandien, praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams, mūsų Širdutė gyva mūsų širdyse. Nepamiršta. Su didžiuliu dėkingumu už šią patirtį, už tai, kad ji pasirinko mane, kad galėčiau nešti žinią kitoms moterims. Mano šeimoje yra penki vaikai – keturi čia ir viena Širdutė, kuri tapo angelu. Aš šventai tikiu, kad ji sugrįš gyventi kitoje šeimoje. Kad galėčiau vėl gyventi, man reikėjo žmogaus – kompetentingo, suprantančio. Tokia buvo Virgilija. Mano atrama. Mano angelas. Jei ne Krizinio Nėštumo Centras ir susitikimas su Virgilija, nežinau, kur šiandien būčiau. Nėra nieko baisiau už gyvybės netektį. Esu be galo dėkinga Virgilijai ir šiam Centrui už tai, kad galėjau išsaugoti šią gyvybę tiek, kiek buvo lemta. Aš savo Širdelės niekada nepamiršiu. Todėl, mielos moterys, prašau – rinkitės gyvybę. Ji visada ateina su žinia, patirtimi ir meile. O jei jums reikia palaikymo – kreipkitės į Krizinio Nėštumo Centro žmones. Jie gali nuoširdžiai padėti, kaip padėjo man. Be galo dėkoju,dėkoju,dėkoju visam KNC kolektyvui. Ačiū,kad esate.