Rašau savo istoriją todėl, kad prieš kurį laiką vienos moters čia aprašyta istorija įkvėpė mane teisingam sprendimui. Man jau virš 40 m., vaikai jau dideli. Ir štai vieną dieną netikėta žinia, jog laukiuosi! Žemė slydo iš po kojų, nes tai buvo neplanuota, netikėta ir atrodo ne laiku. Kilo daugybė minčių, kad galėčiau mėgautis gyvenimu, o dabar štai vėl reikės grįžti prie bemiegių naktų ir pan. Neslėpsiu, kad kilo įvairių minčių, nes visų pirma dar gąsdino tai, ar vaikas gims sveikas…
Pradėjau ieškoti informacijos apie nėštumo nutraukimą (net negaliu dabar pagalvot, kaip man buvo kilusi tokia mintis!), ir štai radau šį puslapį ir moters istoriją, kuri rašė, jog skaičiuoja kiek metų būtų jos vaikui, jei būtų priėmusi kitokį sprendimą. Ir aš supratau, kad negalėsiu gyventi su mintim, jog pati paskyriau nuosprendį savo vaikui, kuris pasirinko pas mus ateiti. Taigi priėmiau sprendimą laukti savo stebuklo.
Deja, gyvenimas sudėliojo kitaip. Po kurio laiko sužinojau, jog nėštumas nesivysto ir, deja, viskas baigėsi savaime…Bet…aš džiaugiuosi savo priimtu sprendimu lauktis ir gimdyti ir dabar mano sąžinė rami. Gavau išbandymą, kuris tikriausiai man buvo reikalingas.