Galimi nėštumo požymiai:
Gali būti, jog laukiesi, tačiau visi šie požymiai būdingi ne tik nėštumui. Ar esi nėščia tiksliau sužinosi atlikusi nėštumo testą arba pasidariusi specialų kraujo tyrimą nėštumui nustatyti.
Tai visai nesudėtinga. Nėštumo testų būna įvairių, todėl prieš jį atlikdama perskaityk instrukcijas bei stenkis jomis vadovautis. Atkreipk dėmesį, kad testo galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs, nes tai gali paveikti testo rezultatą.
Mūsų centre gali gauti nėštumo testą nemokamai.
Testą geriausia atlikti ryte negėrus skysčių, kai hormono koncentracija šlapime būna didžiausia. Daugumą testų rekomenduojama atlikti praėjus savaitei nuo tos dienos kai turėjo prasidėti mėnesinės, tačiau galima darytis jau sekančią dieną po vėluojančių mėnesinių. Jei testą atliksi per anksti, jis gali parodyti klaidingą neigiamą rezultatą, kadangi hormono koncentracija paprastai dar būna per maža. Ankstyvojoje nėštumo stadijoje antrasis brūkšnelis gali būti neryškus, tačiau tai nereiškia, jog nesi nėščia. Tokiu atveju praėjus keletui dienų atlik pakartotinį testą ir įsitikinti.
Tačiau galima nusipirkti ir tokių nėštumo testų, kurie atliekami likus kelioms dienoms iki ciklo pradžios. Jie parodo net labai ankstyvą nėštumą.
Jei nerimauji, kad rezultatas gali būti netikėtas ar nenorimas, labai svarbu šalia turėti emociškai Tave palaikančius žmones: vyrą, draugą, draugę, mamą, seserį. Jei tokių žmonių savo aplinkoje neturi ar neturi kam pasipasakoti, esame tam, jog Tau padėtume.
Ankstyvam nėštumui nustatyti, nėštumo laiko ir eigos stebėsenai naudojamas chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas. Jo tikslumas siekia iki 98 %. HCG hormonas ne nėščioms moterims nėra aptinkamas visai. Nėščioms moterims, ankstyvo nėštumo metu, HCG kiekis padvigubėja kas 2 – 3 dienas, jeigu nėštumas yra sklandus. HCG tyrimas gali būti atliekamas po 3 – 5 dienų po galimo pastojimo ar menstruacijų pradingimo.
Šis tyrimas taip pat gali padėti nustatyti ektopinį nėštumą – kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje.
Jei išgyveni neplanuoto nėštumo krizę, esame pasiruošę suteikti Tau:
Nepasilik viena su savo nerimu, skambink +370 603 57912 arba rašyk pagalba@krizinionestumocentras.lt, ir mes išklausysime Tave! Konsultacijos nemokamos bei konfidencialios.
Krizės metu pagalba yra NEMOKAMA. Ji yra teikiama specialistų bei savanorių visoje Lietuvoje. Esame pasiruošę tave išklausyti, suprasti bei padėti.
Skambink mums +370 603 57912 arba rašyk pagalba@krizinionestumocentras.lt
Biologiniu požiūriu žmogaus vystymasis prasideda jau apvaisinimo metu, kai susijungia po 23 moters ir vyro reprodukcinių ląstelių chromosomas. Iš vienintelės ląstelės – apvaisintos kiaušialąstės, arba zigotos – išauga visas organizmas. 46 zigotos chromosomos sudaro unikalų pirmąjį naujojo individo pilnos genetinės struktūros variantą. Ši pagrindinė struktūra slypi glaudžiai susuktose molekulėse, vadinamose DNR. Jose yra viso kūno vystymosi instrukcijos. Materialus geno pagrindas yra DNR molekulė. Tai genetinė informacijos apie organizmą saugykla. Kiekvienas besiformuojantis embriono organas turi tam tikrus genus, atsakingus už jo raidą.
Kiekvienas iš mūsų yra tiesiogiai susidūręs su embriogeneze. Visi mes esame perėję audinių ir organų formavimąsi. Žmogus nuo apvaisinimo momento iki senatvės keičia išorinę formą, tačiau genetiniu požiūriu išlieka tas pats „aš“.
Apvaisintas kiaušinėlis, vadinamas zigota, savyje jau turi genetiškai užprogramuotą visą būsimo žmogaus vystymosi informaciją iki jo ar jos gyvenimo galo. Susijungus vyriškai ir moteriškai lytinėms ląstelėms prasideda vientiso, genetiškai nuo tėvų skirtingo, unikalaus žmogaus gyvenimas. Jau apvaisinimo momentu yra aišku- vyras tai ar moteris, kokie gebėjimai gali būti dominuojantys, kokios spalvos bus akys, plaukai, net kokiomis ligomis žmogus bus linkęs sirgti ateityje.
Embriono periodas: 1 – 8 savaitė
Apvaisinimas (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=DQrr383E8NM
Iki 3 savaitės pabaigos smegenys pasidalina į 3 pagrindines dalis, vadinamas priekinėmis smegenimis, vidurinėmis smegenimis ir galinėmis smegenimis. Po kelių dienų nervų sistemos užuomazga – nervinis vamzdelis – diferencijuojasi į 5 – ias galvos smegenų dalis.
4 savaitės ir 6 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=fX1JH4ycI2Y
Širdutės plakimas (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=pepFPJ3IfDk
6 savaitės ir 6 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=XrZFAE0oIVM
7 savaitės ir 4 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=7q-aaj7XZlc
8 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Lzg3V9DKwMg
8 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=L8iJbROkNik
8 savaitės ir 2 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=YrHjNS7iOh8
Baigiasi embrioninis periodas, nuo 9 – os savaitės prasideda vaisiaus raidos periodas.
9 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=B4moGcX2KE4
9 savaitės ir 3 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=BytOVNjpZ9w
10 savaičių ir 4 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=fx_StJWi2U0
11 savaičių ir 3 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=uysbbmDoj6A
TREČIĄ NĖŠTUMO MĖNESĮ
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=6UQwj3IxUjE
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=a6MdEPQ7KAs
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=cHkqFUnn0WQ
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=1rTqUgRNMyk
KETVIRTĄ NĖŠTUMO MĖNESĮ
4 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Ah3ZwrLWNW8
4 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=wFZtfzaQgNo
NUO PENKTO MĖNESIO IKI GIMIMO…
5 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=sEhrZ_SXanE
5 mėnesiai ir 1 savaitė (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=QwlDwogZV6o
6 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=YI4BxjEI_mU
6 mėnuo ir 3 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=L6fd9ChBoMs
7 mėnesiai ir 2 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Y2T7orn6uUc
9 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=6taB8CL8UP8
Šaltinis: www.ehd.org
Didėjant mūsų suvokimui apie ankstyvąjį žmogaus vystymąsi, atsiveria galimybė įsitikinti, jog nėštumo nutraukimas (abortas) nėra tik „ląstelių sankaupos“ pašalinimas, bet žmogaus gyvybės nutraukimas
.
Galimi nėštumo požymiai:
Gali būti, jog laukiesi, tačiau visi šie požymiai būdingi ne tik nėštumui. Ar esi nėščia tiksliau sužinosi atlikusi nėštumo testą arba pasidariusi specialų kraujo tyrimą nėštumui nustatyti.
Tai visai nesudėtinga. Nėštumo testų būna įvairių, todėl prieš jį atlikdama perskaityk instrukcijas bei stenkis jomis vadovautis. Atkreipk dėmesį, kad testo galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs, nes tai gali paveikti testo rezultatą.
Mūsų centre gali gauti nėštumo testą nemokamai.
Testą geriausia atlikti ryte negėrus skysčių, kai hormono koncentracija šlapime būna didžiausia. Daugumą testų rekomenduojama atlikti praėjus savaitei nuo tos dienos kai turėjo prasidėti mėnesinės, tačiau galima darytis jau sekančią dieną po vėluojančių mėnesinių. Jei testą atliksi per anksti, jis gali parodyti klaidingą neigiamą rezultatą, kadangi hormono koncentracija paprastai dar būna per maža. Ankstyvojoje nėštumo stadijoje antrasis brūkšnelis gali būti neryškus, tačiau tai nereiškia, jog nesi nėščia. Tokiu atveju praėjus keletui dienų atlik pakartotinį testą ir įsitikinti.
Tačiau galima nusipirkti ir tokių nėštumo testų, kurie atliekami likus kelioms dienoms iki ciklo pradžios. Jie parodo net labai ankstyvą nėštumą.
Jei nerimauji, kad rezultatas gali būti netikėtas ar nenorimas, labai svarbu šalia turėti emociškai Tave palaikančius žmones: vyrą, draugą, draugę, mamą, seserį. Jei tokių žmonių savo aplinkoje neturi ar neturi kam pasipasakoti, esame tam, jog Tau padėtume.
Ankstyvam nėštumui nustatyti, nėštumo laiko ir eigos stebėsenai naudojamas chorioninio gonadotropino (HCG) tyrimas. Jo tikslumas siekia iki 98 %. HCG hormonas ne nėščioms moterims nėra aptinkamas visai. Nėščioms moterims, ankstyvo nėštumo metu, HCG kiekis padvigubėja kas 2 – 3 dienas, jeigu nėštumas yra sklandus. HCG tyrimas gali būti atliekamas po 3 – 5 dienų po galimo pastojimo ar menstruacijų pradingimo.
Šis tyrimas taip pat gali padėti nustatyti ektopinį nėštumą – kai apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje, gimdos kaklelyje, kiaušidėje, pilvo ertmėje.
Jei išgyveni neplanuoto nėštumo krizę, esame pasiruošę suteikti Tau:
Nepasilik viena su savo nerimu, skambink 8 603 57912 arba rašyk pagalba@krizinionestumocentras.lt, ir mes išklausysime Tave! Konsultacijos nemokamos bei konfidencialios.
Krizės metu pagalba yra NEMOKAMA. Ji yra teikiama specialistų bei savanorių visoje Lietuvoje. Esame pasiruošę tave išklausyti, suprasti bei padėti.
Skambink mums 8 603 57912 arba rašyk pagalba@krizinionestumocentras.lt
Biologiniu požiūriu žmogaus vystymasis prasideda jau apvaisinimo metu, kai susijungia po 23 moters ir vyro reprodukcinių ląstelių chromosomas. Iš vienintelės ląstelės – apvaisintos kiaušialąstės, arba zigotos – išauga visas organizmas. 46 zigotos chromosomos sudaro unikalų pirmąjį naujojo individo pilnos genetinės struktūros variantą. Ši pagrindinė struktūra slypi glaudžiai susuktose molekulėse, vadinamose DNR. Jose yra viso kūno vystymosi instrukcijos. Materialus geno pagrindas yra DNR molekulė. Tai genetinė informacijos apie organizmą saugykla. Kiekvienas besiformuojantis embriono organas turi tam tikrus genus, atsakingus už jo raidą.
Kiekvienas iš mūsų yra tiesiogiai susidūręs su embriogeneze. Visi mes esame perėję audinių ir organų formavimąsi. Žmogus nuo apvaisinimo momento iki senatvės keičia išorinę formą, tačiau genetiniu požiūriu išlieka tas pats „aš“.
Apvaisintas kiaušinėlis, vadinamas zigota, savyje jau turi genetiškai užprogramuotą visą būsimo žmogaus vystymosi informaciją iki jo ar jos gyvenimo galo. Susijungus vyriškai ir moteriškai lytinėms ląstelėms prasideda vientiso, genetiškai nuo tėvų skirtingo, unikalaus žmogaus gyvenimas. Jau apvaisinimo momentu yra aišku- vyras tai ar moteris, kokie gebėjimai gali būti dominuojantys, kokios spalvos bus akys, plaukai, net kokiomis ligomis žmogus bus linkęs sirgti ateityje.
Embriono periodas: 1 – 8 savaitė
Apvaisinimas (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=DQrr383E8NM
Iki 3 savaitės pabaigos smegenys pasidalina į 3 pagrindines dalis, vadinamas priekinėmis smegenimis, vidurinėmis smegenimis ir galinėmis smegenimis. Po kelių dienų nervų sistemos užuomazga – nervinis vamzdelis – diferencijuojasi į 5 – ias galvos smegenų dalis.
4 savaitės ir 6 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=fX1JH4ycI2Y
Širdutės plakimas (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=pepFPJ3IfDk
6 savaitės ir 6 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=XrZFAE0oIVM
7 savaitės ir 4 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=7q-aaj7XZlc
8 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Lzg3V9DKwMg
8 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=L8iJbROkNik
8 savaitės ir 2 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=YrHjNS7iOh8
Baigiasi embrioninis periodas, nuo 9 – os savaitės prasideda vaisiaus raidos periodas.
9 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=B4moGcX2KE4
9 savaitės ir 3 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=BytOVNjpZ9w
10 savaičių ir 4 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=fx_StJWi2U0
11 savaičių ir 3 dienos (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=uysbbmDoj6A
TREČIĄ NĖŠTUMO MĖNESĮ
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=6UQwj3IxUjE
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=a6MdEPQ7KAs
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=cHkqFUnn0WQ
3 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=1rTqUgRNMyk
KETVIRTĄ NĖŠTUMO MĖNESĮ
4 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Ah3ZwrLWNW8
4 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=wFZtfzaQgNo
NUO PENKTO MĖNESIO IKI GIMIMO…
5 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=sEhrZ_SXanE
5 mėnesiai ir 1 savaitė (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=QwlDwogZV6o
6 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=YI4BxjEI_mU
6 mėnuo ir 3 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=L6fd9ChBoMs
7 mėnesiai ir 2 savaitės (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Y2T7orn6uUc
9 mėnuo (video) https://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=6taB8CL8UP8
Šaltinis: www.ehd.org
Didėjant mūsų suvokimui apie ankstyvąjį žmogaus vystymąsi, atsiveria galimybė įsitikinti, jog nėštumo nutraukimas (abortas) nėra tik „ląstelių sankaupos“ pašalinimas, bet žmogaus gyvybės nutraukimas
.
Yra įvairiausių priežasčių dėl kurių moterys ima svarstyti aborto galimybę. Žemiau pateikiame tas, kurios pasitaiko dažniausiai, galbūt čia atpažinsi save.
Jei atpažinai save bent vienoje iš šių situacijų ir neturi su kuom pasidalinti Tave slegiančiomis mintimis, nedvejodama kreipkis į Krizinio nėštumo centrą.
Skambink 8 603 57912, rašyk pagalba@krizinionestumocentras.lt.
Pagalba yra, ir mes esame visuomet pasiruošę tau ją suteikti! Pagalba teikiama visoje Lietuvoje nemokamai bei konfidencialiai.
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 – 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Abortas – tai savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės žūtis. Aborto metu embrionas/vaisius yra sunaikinamas chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis.
Aborto atlikimo būdai:
1) Vakuuminis išsiurbimas
Iki 6 savaičių ši procedūra atliekama susiurbiant embrioną specialiu plonu vamzdeliu be gimdos kaklelio praplėtimo. Procedūra gali būti atliekama ambulatorinėmis sąlygomis.
Nuo 6 iki 9 savaičių gali prireikti gydytojui išplėsti gimdos kaklelį. Tai jau skausmingesnė procedūra, todėl ji dažniausiai atliekama naudojant bendrinį nuskausminimą, suleidžiant nuskausminančius vaistus į veną. Po operacijos gydytojas seka moterį dar tam tikrą laiką – tai yra numato tolimesnius vizitus pas jį, kad įsitikintų, jog viskas yra taip, kaip turi būti. Tai labai svarbu.
Esant 9- 12 nėštumo savaičių dažniausiai atliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuuminė aspiracija arba kiuretažas (gimdos gramdymas). Procedūra atliekama naudojant bendrą nuskausminimą. Pirmomis dienomis po išsiurbimo smarkiai kraujuojama, gali prasidėti komplikacijos.
2) Vaistinis nėštumo nutraukimas
Tai tokia nėštumo nutraukimo paslauga, kai nėštumas nutraukiamas vaistiniais preparatais (receptiniais). Ši paslauga teikiama pacientei iki 9 nėštumo savaičių (8 sav. ir 6 d.), išskyrus, kai yra medicininė indikacija nėštumui nutraukti. Pageidaujanti nutraukti nėštumą pacientė turi kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą nėštumo nutraukimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydytojas akušeris ginekologas įvertinęs pacientės sveikatos būklę, ligas ir (ar) būkles, kurios gali turėti įtakos pacientės sveikatai ar gyvybei nėštumo laikotarpiu, ar nėra nėštumo nutraukimo kontraindikacijų ir (ar) santykinių kontraindikacijų, išrašo receptą 2 skirtingiems vaistiniams preparatams įsigyti. Gydytojas privalo suteikti moteriai informaciją, kaip ir kada juos vartoti, kokios galimos nepageidaujamos reakcijos ir ką reikėtų daryti šioms pasireiškus, taip pat kitą svarbią informaciją saugiam vaistinio preparato vartojimui užtikrinti. Prieš skirdamas vaistinį preparatą, gydytojas akušeris ginekologas pacientei atlieka ultragarsinį tyrimą nėštumo trukmei nustatyti ir (ar) patikslinti. Po nėštumo nutraukimo rekomenduojama pacientei atvykti gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai per 14 kalendorinių dienų po procedūros, kad įsitikinti ar tikrai nėštumas nutrūko ir ar neliko nėštuminių audinių. Tokiu atveju gali prireikti chirurginės intervencijos.
Šis metodas, kaip ir kiti, gali komplikuotis įvairiais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai pasitaiko – galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, vėmimas, infekcija, užsitęsęs kraujavimas dėl gimdoje pasilikusių nėštuminių audinių, gimdos uždegimas, karščiavimas, pilvo skausmai. Retais atvejais – anafilaksija.
Šiuo metu vaistinėse medikamentų nėštumui nutraukti, pakolkas, nėra.
Daugiau informacijos apie nėštumo nutraukimo tvarką galite rasti čia.
Abortas, ypač nutraukiant pirmąjį nėštumą, gali neigiamai atsiliepti moters fizinei sveikatai bei jos psichinei būklei.
Galimos pasekmės moters fizinei sveikatai:
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis yra nustatyta, kad pagrindinis ir pirmuoju rizikos priešlaikiniam gimdymui veiksniu dažniausia nurodomas nėštumo nutraukimas.
Prahos Čarlio universitete paskelbta gerai dokumentuota studija apie abortų, atliktų iki 12 savaičių vakuuminiu būdu, pasekmes. Uždegiminiai procesai buvo užfiksuoti 5% pacienčių, o tokios sunkios komplikacijos kaip nevaisingumas ir negimdinis nėštumas, užregistruotos 20-30% moterų, ypač toms, kurios laukėsi ir nutraukė nėštumą pirmą kartą. Gimdos kaklelio raumenų nusilpimas sukelia persileidimą 30-40% visų moterų. Taip pat padažnėja gimdos kaklelio angos rigidiškumas, placentos prilipimas, placentos apaugimas ir gimdos atonija.
Dirbtinis abortas padidina krūties vėžio tikimybę 30%, jei moteris negimdžiusi – 50%
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kartais galima išgirsti, jog po aborto vienos jų patiria palengvėjimą, dėl išspręstos nenorimos situacijos, tačiau palengvėjimas gali būti pirminė, paviršutiniška reakcija. Vėliau, praėjus trumpesniam ar ilgesniam laikui, moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusiu su patirtu abortu.
Moterys, pasidariusios abortą gali išgyventi:
Abortas taip pat gali prisidėti prie vėlesnių moters psichikos sveikatos sutrikimų bei psichosomatinių simptomų: kraujospūdžio sutrikimų, neaiškių galvos skausmų, pilvo skausmų ir pan.
Psichologiniu požiūriu abortas yra netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau, visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis – moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma. Tačiau ši netektis gali būti labai ilgai jaučiama ir palikti pasekmių ne tik emociniame moters pasaulyje, bet ir sujaukti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, sukelti sunkumų santykiuose su vyru ar draugu, komplikuoti tolimesnius lytinius santykius. Aborto pasekmės gali būti jaučiamos ir laukiantis bei auginant vėliau gimusius vaikus.
Moksliniai tyrimai rodo, jog neretai po aborto išsivysto psichikos sveikatos sutrikimai, kelis kartus padidėja savižudybės rizika. Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog abortą patyrusios moterys šešis kartus dažniau buvo linkusios į savižudybę nei tos, kurios pasirinko gimdymą.
Paradoksalu, bet neretai moterys abortui ryžtasi, siekdamos išsaugoti santykius su mylimu žmogumi, tačiau santykiai po aborto ne tik kad nepagerėja, bet dažnai net pablogėja ar visiškai nutrūksta. Abortas ne sutvirtina poros tarpusavio santykius, bet iškelia nelengvą uždavinį – konstruktyviu būdu išgyventi netektį. Ir šis uždavinys yra įveikiamas ne visiems. Pastebima, kad kai kurios moterys, pasidariusios abortą, ilgainiui sunkiau užmezga tvirtus santykius su vyrais, mažiau jais pasitiki, taip pat gali turėti seksualinių sunkumų.
Apsisprendimas abortui neretai rodo, kad santykiai tarp vyro ir moters nebuvo iš tiesų geri. Būna atvejų, kai motiną ištinka hormoninis šokas dėl staiga nutraukto natūralaus fiziologinio proceso (nėštumo), po kurio gali prasidėti nuolatinė depresija. Ji nebeįstengia vyrui būti tokia partnere kaip buvo anksčiau. Švedijoje buvo atliktas tyrimas apie vyrų reakciją į abortą. Jame buvo apklausiami vyrai, kurių žmonos ar draugės buvo patyrusios abortą. Didesnė dalis vyrų teigė, kad po aborto išgyveno įvairius ir prieštaringus jausmus: kaltę, atsakomybės jausmą, palengvėjimą, sielvartą dėl netekties. Vyro pyktis, kančia ir kaltė, kad nesugebėjo apsaugoti savo vaiko, gali pasireikšti alkoholio, narkotikų ar raminamųjų vaistų vartojimu, savęs izoliavimu, darboholizmu, rizikingu vairavimu. Tai kelia rimtų sunkumų santykiuose ir veda prie konfliktinių situacijų, išsiskyrimo ar neištikimybės.
Neretai manoma, jog abortas emociškai paveikia tik moteris, o kitų šeimos narių nepaliečia. Tačiau aborto išgyvenimas atsiliepia visos šeimos gyvenimui, tiek esamiems, tiek būsimiems jos nariams. Abortas, vienaip ar kitaip, paliečia kiekvieną, kuris prie jo prisidėjo bei moters santykius su jais.
Užsitęsęs gedėjimas ir poabortinio/potrauminio sindromo pasekmės gali sutrikdyti šiltus ir prieraišius motinos bei gimusio kūdikio santykius, o vėliau tai prisideda prie vaiko emocinių bei elgesio problemų atsiradimo.
Krizinio nėštumo situacijoje svarbu ryžtis ieškoti profesionalios pagalbos. Krizinio nėštumo centras siūlo kompetetingų specialistų konsultacijas. Jei svarstai aborto galimybę ar jau esi patyrusi nėštumo nutraukimą ir negali susitaikyti su jo pasekmėmis, esame pasiruošę tau padėti!
Skambink 8 603 57912, rašyk pagalba@krizinionestumocentras.lt
Abortas niekuomet nėra vienintelė išeitis. Jei jautiesi spaudžiama, žinok, jog tai tavo teisė rinktis, ir niekas neturi teisės tau daryti spaudimo, niekas kitas už tave negali priimti tokio svarbaus sprendimo. Tačiau prieš žengiant vieną ar kitą žingsnį, svarbu žinoti galimas visas pasirinkimo alternatyvas:
Jei dvejoji, labai svarbu rasti kas tave išklausytų ir padėtų tau apsispręsti. Klausyk savo širdies balso. Suprantame, jog gali būti be galo baisu, tačiau esame tam, kad suteiktume tau kvalifikuotą pagalbą. Savo sprendimo šeimininkė esi tu pati, tačiau mes mielai tave išklausysime ir padėsime pamatyti visas alternatyvas.
Drąsiai kreipkis 8 603 57912, pagalba@krizinionestumocentras.lt.
Moterims, patyrusioms nėštumo nutraukimą, Krizinio nėštumo centre siūlome:
Pagalbą kriziniu laikotarpiu teikiame nemokamai bei konfidencialiai visoje Lietuvoje. Nepasilik viena su savo skausmu – kreipkis.
Tel. 8 603 57912,
El. paštu pagalba@krizinionestumocentras.lt
Savitarpio paramos grupės. Krizinio nėštumo centre vyksta savitarpio paramos grupės moterims, išgyvenančioms nėštumo nutraukimo patirtį.
Savitarpio paramos grupės – tai specialisto vedami užsiėmimai, kurio narius vienija panaši patirtis. Grupės dalyviai pasakoja vieni kitiems savo išgyventas istorijas, dalijasi unikaliais patyrimais, ieško efektyvių problemų sprendimo būdų, duoda patarimus, pastiprina ir palaiko vienas kitą. Tarpusavio ryšys kuriamas be vertinimų ir išankstinių nuostatų.
Grupės tikslas – emocinė parama ir palaikymas, pozityvus atgalinis ryšys, sunkumų įveikimas dėka grupės eigoje susiformavusio grupės potencialo.
Paramos grupes veda grupės vadovas. Tai yra specialistas (psichologas) palaikantis grupės struktūrą, todėl kiekvienos grupės metu užtikrinamas kryptingas darbas, saugumas ir objektyvus situacijos matymas.
Savitarpio paramos grupės vyksta kartą per savaitę. Užsiėmimo trukmė 1,5 val.
Informacijos kada vyks savitarpio paramos grupė galite teirautis el. paštu:
pagalba@krizinionestumocentras.lt
Savitarpio paramos grupės dalyvių atsiliepimai:
„Per pirmą susitikimą jau jaučiau palengvėjimą, kad nesutikau pažįstamų, nuostabą, kad susirinko tokios sąmoningos moterys, taipogi jaučiau palengvėjimą, kad visos gan atvirai dalijosi ta tema, kuri visuomenėje yra tabu, jaučiausi nebe vieniša ir ne viena tokia patyrusi nėštumo nutraukimą su visomis baisiomis to pasekmėmis. Ėmiau laukti mūsų zoom’inių susitikimų, nes čia galėjau kalbėti apie tai, apie ką niekur kitur negalėjau kalbėti. Jaučiau viena kitos palaikymą ir labai daug sužinojau, apie ką anksčiau net nebuvau pagalvojusi. Jaučiau atjautą sau, kad tiek patyriau, atjautą kitoms moterims, kad jos irgi tiek daug skausmo patyrė, atsirado daugiau pagarbos ir sumažėjo kaltės ir gėdos jausmas. Geriau suvokiau, kur mano, kur kitų žmonių atsakomybė visame tame procese. Atsirado daugiau savęs priėmimo ir susitaikymo su savo sprendimu nutraukti nėštumą, nors galvojant apie tai vis dar be proto skaudu ir gaila, kad teko su tuo susidurti. Esu labai dėkinga psichologei Audrai, kuri skyrė tiek savo laiko, žinių ir pastangų, kad padėtų suvokti, pajausti, išjausti dalykus, kurie niekaip kitaip nebūtų buvę pajausti ir suvokti. Esu dėkinga visiems, kas prisidėjo prie šios grupės sukūrimo, o labiausiai – moterims, kurios išdrįso prisijungti ir keliauti kartu tuo nelengvu, bet išlaisvinančiu darbo su sielvartu keliu. Tokios grupės, manau, yra be galo reikalingos ir būtų nuostabu, jeigu kuo daugiau moterų galėtų tokiu būdu gydyti sielos žaizdas. Tikrai labai jautėsi gijimo procesas.”
“Lankydamasi šioje grupėje jaučiausi drąsi ir atvira pasakoti savo patirtą istoriją, o kitų dalyvių buvimas kartu bei supratimas suteikė daug naujų patirčių. Suvokiau, jog nesu viena su savo skausmu ir liūdesiu. Nors teoriškai tai žinojau, bet būtent atviras dalijimasis išgyvenimu ir jo sukeltomis emocijomis mane sustiprino. Kitų moterų istorijos ir gyvenimai leido save pamatyti truputį iš šalies ir daugelį dalykų suvokti iš naujo. Svarbiausia, jog visą šią patirtį išsinešu su savimi kaip dovaną, kuri, manau, bus man reikšminga ir naudinga toliau gyvenime.“
“Svarbiausia buvo tai, jog galėjau atvirai išsakyti kylančias emocijas ir jausmus, net tokius, kurie man pačiai nėra priimtini ar yra gąsdinantys. Ir visada buvau išklausyta, ir niekada nesmerkiama. Grupinė patirtis buvo labai svarbi tuo, kad nustojau jaustis vienintelė, kuriai nepasisekė. Išmokau garsiai išsakyti jausmus, o kartu juos suprasti ir priimti.”
“Patiko, kad grupės metu nebuvo skubėjimo, kad buvo įvairių užduočių, kad buvo galima dalytis savo visokia patirtimi. Patiko, kad psichologė labai švelniai mokėjo prieiti prie sunkių temų, arba grąžinti pokalbius prie esminių dalykų. Buvo naudinga ir reikalinga girdėti asmeninę psichologės patirtį visokiais klausimais, tai kūrė pasitikėjimo atmosferą. Buvo naudinga, kad kiekvienas susitikimas vyko tam tikra tema. Aš asmeniškai jaučiau poreikį daugiau pasigilinti į “atsakomybės” ir “paleidimo” temą. Suprantu, kad tam reiktų daugiau laiko ir susitikimų. Žinoma gyvi susitikimai turbūt būtų prioritetas, tačiau kažin ar būčiau drįsusi ir galėjusi/norėjusi kažkur važiuoti į pirmąjį, zoom’as padėjo palaikyti “saugų” atstumą, kol įgijau pasitikėjimą ir norą lankyti. Džiaugiuosi, kad jau iki grupės turėjau pakankamai patirties suvokti, kad kiek įdedu tiek gaunu. Stengiausi atlikti visas užduotis sąžiningai, dalyvavau kiekviename susitikime ir jaučiu, kad galiu judėti toliau.”
„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos – tai terapinė dviejų su puse dienų grupė žmonėms, kurie po aborto ar persileidimo išgyvena emocinį ar dvasinį skausmą. Tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių įsipareigojimų, susitelkti ties savimi, savo išgyvenimais, iškelti ir pripažinti užgniaužtus pykčio, gėdos, kaltės, gedulo ir kitus jausmus. Taip prasideda psichologinės ir dvasinės traumos gydymas. Programa sukurta taip, kad dalyviams padėtų kuo giliau išgyventi Dievo meilę ir gailestingumą.
Rekolekcijas veda giliai dalyvių poreikius suprantantys ir specialiai apmokyti savanoriai, kurie taip pat yra dalyvavę šioje programoje. Daugelis vedėjų patys yra išgyvenę aborto patirtį.
Aborto metu žuvusių vaikų tėvai, motinos, seneliai, broliai bei seserys, taip pat asmenys, kurie buvo vienu ar kitu būdu prisidėję prie aborto, ateina į „Rachelės“ rekolekcijas ieškodami ramybės ir vidinio išgydymo. Tai saugi erdvė atverti savo širdį ir būti visiškai priimtam, apkabintam. Rekolekcijos padeda dalyviams atrasti ramybę bei perkeisti praeities skausmą į viltį ir meilę.
„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos vyksta daugelyje pasaulio šalių. Nuo 2012 m. jos pradėtos organizuoti ir Lietuvoje, vyksta 2 kartus metuose.
Į jas registruotis galite el. paštu: racheles.vynuogynas@gmail.com arba paskambinę
tel. 8 600 53 707 (registruojantis Vilniuje),
8 675 75 372 (registruojantis Kaune).
“Atvykau čia visa įsitempusi, nežinodama kas manęs laukia, bet tikėdamasi įnešti į savo gyvenimą gyvybės. Man labai palengvėjo po rekolekcijų. Aš tarsi užbraukiau brūkšnį po savo praeities. Prieš tai dažnai pagalvodavau kokia yra prasmė gyventi, jaučiausi pasaulyje nereikalinga. Dabar įgavau tikėjimo, kad dar galiu rasti savo vietą gyvenime ir būti reikalinga tiems, kurie čia ir dabar. Tikiu, kad galėsiu gyventi , mylėti, žengti pilnais žingsniais ir kvėpuoti pilna krūtine; mylėti kiekvieną žmogų, net savo priešus. Dėkoju Dievui, kad atvedė mane čia.”
“Ilgai dvejojau ir kaupiausi šioms rekolekcijoms. Žinią apie jas nešiojausi daugiau nei metus. Norėjau jų ir dar labiau bijojau. Subrandintas pasiryžimas dalyvauti nenuvylė. Turiu dviejų nėštumų nutraukimo patirtį. Negalėjau sau atleisti. Šios rekolekcijos leido išgyventi vaikelių mirtį ir susitaikinimą širdyje. Juos palydėti mintimis ir širdimi. Rekolekcijos leido man gedėti savo vaikelių, išverkti skausmą, neviltį ir sielvartą. Apie savo jausmus, nešiotus ilgus metus širdyje, galėjau prabilti garsiai, jais pasidalinti ir nebūti pasmerkta. Dėkoju už išklausymą, nuoširdumą, supratimą ir susitaikymo bei žaizdų gijimo viltį.”
“Apie Rachelės rekolekcijas išgirdau atsitiktinai, klausydamasi Marijos radijo. Abortą buvau patyrusi prieš 20 metų, kurie tarsi buvo pridengę tą skaudų įvykį. Pratrūkau raudoti, nes supratau kodėl ir kas nuodija mano sielą. Negalvodama susiradau Rachelės vynuogyno kontaktus, užsiregistravau. Buvo telikusi viena vieta. Aiškiai suvokiau, kad ši vieta skirta man(iki rekolekcijų buvo likę keletas dienų). Artėjant atvykimo dienai labai jaudinausi, apniko abejonės – kam man viso to reikia, juk puikiai tvarkiausi su tuo daug metų. Labai palaikė ir skatino draugas. Ačiū jam, Viešpačiui, tiems kurie meldėsi, kad aš atvykčiau. Rekolekcijose turėjau išgyventi viską iš pradžių. Esu labai dėkinga komandai, broliui Jonui, kurie visų rekolekcijų metu buvo šalia ir vedė per šitą patirtį. Nesu niekuomet patyrusi to, kas vyko šio išgydymo kelyje. Galiu tik padrąsinti visas ir visus, kurie kažkada patyrė abortą. Kristus čia jūsų laukia, tam kad padėtų, palengvintų ir išgydytų.”
“Atvykau į šias rekolekcijas prislėgta, nusiminusi, be gyvenimo džiaugsmo, su kalte ir nuodėmės našta. Per šias rekolekcijas Dievas iškėlė mano pyktį: savo tėvui, uošviui. Ir atrodė, kad atleidusi vyrui, nejaučiau jam jokio pykčio, bet galutinis atleidimas atėjo per šias rekolekcijas. Taip pat ir sau atleidimas, kad palūžau ir nebegalėjau kovoti už savo vaikelio gyvybę. Per rekolekcijas patyriau Jėzaus malonę, išlaisvinimą ir išgydymą nuo šito baisaus vidinio skausmo: išverkiau, išdejavau, nors šiaip (nepalietus Šventajai Dvasiai) niekada neverkdavau. Dabar išvažiuoju be tos didžiulės naštos, graužaties, kaltės jausmo. Be pykčio. Su nauju žvilgsniu į gyvenimą, su Jėzumi. Daug lengvesnė, galbūt geresnė.”
“Aš be galo dėkinga už šį sunkų, bet kartu prasmingą dvasinį savaitgalį. Pirmą kartą aš sugebėjau pažiūrėti į savo susikaupusį skausmą kitu kampu, pažvelgti jam į akis ir išmesti iš savo širdies. Pirmą kartą per tiek daug metų pradėjau suvokti, kad Dievas man atleidžia. Noriu padėkoti visai komandai už tą didžiulį darbą kurį jūs atliekate padedant moterims pasveikti nuo šitos baisios naštos. Dėkoju ir pačiam Dievui už galimybę atrasti Rachelės Vynuogyno rekolekcijas. Labai linkiu visoms moterims, turinčioms skaudžią aborto patirtį, įgauti drąsos ir būtinai sudalyvauti!”
„Prieš rekolekcijas jaučiau gėdą, nerimą; rekolekcijų metu – širdies skausmą per ašaras, bet tas skausmas buvo gydantis, raminantis, nes su malda, Jėzaus meilės šviesoje ir per palydėtojų rūpestį, per sesių liudijimus. Po rekolekcijų- susikaupimas, laukimas, noras dėkoti ir garbinti už suteiktas malones.”
„Prieš rekolekcijas jaučiau nedidelę viltį, kad einu teisingu keliu, kad man ten padės nesijausti taip blogai, kaip jaučiausi.Rekolecijų metu jaučiau rūpestį, šilumą, meilę. Supratau,kad esu mylima, atradau Dievo meilę, žmonių meilę, jaučiausi geresnė, atidesnė kitiems. Daug verkiau ir gedėjau savo vaikų.Po rekolekcijų juntu norą likti su Dievu, nelikti viena. Jaučiu, kad pasikeičiau, atradau daug gerumo. Palikau blogį. Myliu savo vaikus ir žinau, kad jie saugūs ir myli mane. Ačiū!”
„Dar tą pačią dieną iki rekolekcijų pradžios nežinojau ar dalyvausiu. Blaškiausi, bet ryžausi. Iki begalybės abejojau, nesupratau ar gerai darau ir pan. Nerimas ir baimė buvo aukščiausio lygio. Bet pasilikusi čia pamažu atlėgau, „palikau“ viską savieigai, taip rekolekcijų eigoje pasidarė ramiau, kad išdrįsau likti. Net džiaugiuosi tuo, kad pasilikau. Taip to reikėjo… Baigiantis rekolekcijoms esu dėkinga už Dievui, kad viską išgyvenau- nuo negalėjimo čia ateiti, blaškymosi būnant čia, iki džiaugsmo, kad likau čia, kad pabūsiu dar čia..:) ”
„Prieš rekolekcijas jaučiau beimę, nerimą, nes nežinojau kaip viskas vyks; norą pabėgti, nes nujaučiau, jog teks susidurti su skausmu. Bet kartu tai buvo tvirtas žinojimas, jog šios rekolekcijos skirtos man ir kad Viešpats nori jose mane matyti. Rekolecijų metu pripažinau, kad vaikelis yra realus, jo mirtis reali, gedėjau ir liūdėjau jo. Pavedusi Jėzui, žinau, kad jis yra gyvas su Jėzumi, saugus, kad neteisia ir neatstumia manęs, o už mane meldžiasi. Taip pat išgyvenau, jog Jėzus buvo ir liūdėjo su manimi toje vaikelio netektyje, ir aš nebuvau viena. Besibaigiant rekolekcijoms jaučiuosi išvargusi, bet ir palengvėjo, mano našta atiduota Jėzui. Taip pat jutau didesnį susidraugavimą su Margele Marija.”
„Prieš rekolekcijas jaučiau nerimą, baimę, nenorą prisiminti trauminę patirtį. Kaltę jaučiau. Rekolekcijose buvo įvairių momentų: palaimintų, graudžių, skausmingų. Jaučiau Dievo palaimą, perėjau per savę neigimą ir t.t. Po rekolekcijų jaučiuosi gyjanti, nors ir nesitikėjau, kad bus taip sunku. Suvokiau, kad turiu priimti ir atleisti visų pirma sau ir žmonėms ant kurių pykau; priimti savo negimusį kūdikį ir patikėti jį Dievui.”
„Prieš rekolekcijas buvau pasiryžusi pripažinti savo nuodėmę. Rekolekcijų metu- išgyventi mirtį, atgailą , atleidimą; Po rekolekcijų – išlaisvinimą, priėmimą ir Dievo meilę.”
„Prieš rekolekcijas buvau bedievė egoistė, išsigandusi ir nusivylusi, apimta skausmo. Per rekolekcijas buvo apėmusi stipri baimė dėl nežinios ir pasekmių, kitų dalyvių išgyvenimų. Po rekolekcijų grįžau pas Dievą, nes aš jį pamačiau ir pajaučiau, mano akys vėl spindi.”
„Kaip jaučiausi? Laukiau šių rekolekcijų. Jaučiau, kad esu išgijusi, bet norėjau grįžti į praeitį, kad galėčiau dar kartą prisiliesti prie netekties, ją palaiminti ir iki galo susitaikyti. Eigoje išgyvenau mirtį, gedulą ir prisikėlimą. Viešpaties ir nuostabios komandos dėka turėjau galimybę jausti globą ir bendrystę. Tas visas stadijas išgyvenau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Priartėjas pabaigai jaučiu didelį nuovargį, bet ir didelį džiaugsmą viduje, susitaikymą. Norą padėti kitoms, pagelbėti moterims.”
„Prieš rekolekcijas jaučiausi ramiai. Buvo viskas užmarštyje. Net maniau, jog man nėra jokio reikalo, jokio tikslo dalyvauti šiose rekolekcijose, jog aš su viskuo jau seniai susigyvenusi, išgyvenusi, susitaikiusi. Rekolekcijų metu žaizdos atsivėrė. Atsivėrė net mano pačios vaikystės žaizdos. Buvo labai sunku. Jaučiausi lyg būčiau kankinama. Po rekolekcijų pajutai palengvėjimą, susitaikymą, tikėjimo sustiprėjimą.”
Persileidimo terminu paprastai apibūdinamas nėštumo nutrūkimas iki šeštojo nėštumo mėnesio. Ankstyvuoju persileidimu vadinamas nėštumo nutrūkimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių. Šie persileidimai sudaro didžiausią visų perinatalinių netekčių dalį – apie 75 proc. Dažniausios tokių persileidimų priežastys yra genetinės kilmės.
Antrajame nėštumo trimestre (13 – 20 nėštumo savaitę) įvykstantys persileidimai sudaro apie 3 proc. visų persileidimų. Juos dažniausiai lemia gimdos kaklelio anomalijos, infekcinės ar genetinės ligos, tačiau kartais priežasties nustatyti nepavyksta.
Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvybe. Paprastai nėščia moteris gana greitai pradeda save suvokti ir jausti naujai – santykyje su vaikeliu. Ir staiga visa tai nutrūksta. Kuo intensyvesnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas, todėl jo negalima vertinti pagal laukimo trukmę. Kadangi didžiausia dalis persileidimų įvyksta būtent ankstyvajame nėštumo periode, šį praradimo sielvartą išgyvena pakankamai daug tėvų.
Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti, bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. “Guodžiama” tuščiomis frazėmis (“Nieko nepadarysi”, “taip jau būna”, “gerai, kad dabar, o ne vėliau”, “turėsi dar kitų vaikų”, “o mano draugei buvo taip” ir pan.), moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia ir to, ką sako kiti. Ji net gali suabejoti savo jausmų normalumu bei legalumu ir dėl to išgyventi dar didesnę tuštumą bei baimę atsiverti.
Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių. Tai labai kankinanti patirtis, todėl be kitų pagalbos moteriai labai sunku išeiti iš savigraužos būsenos.
Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui. Jau paruoštas kūdikio kraitelis, galbūt jau išrinktas vardas, galbūt jau pradėjo gamintis pienas, o vyresnieji vaikai laukia, kada galės pamatyti savo broliuką ar sesutę. Negimusio vaikelio netektis šiuo laikotarpiu labiau akivaizdi, labiau pastebima išoriškai, todėl dažniausiai moteris iš artimųjų sulaukia ir daugiau užuojautos, nei patyrusi ankstyvąjį persileidimą.
Vaikelio netektis vėlesnėje stadijoje skaudi tuo, kad ji būna labiau netikėta, nes moteris, praėjusi pavojingiausią pirmojo trimestro laikotarpį, pasijunta saugesnė. Trauma dar padidėja, jei moteris jau buvo pajutusi vaikelio judesius. Praradimas, patirtas vėlesnėse nėštumo stadijose, ypač sunkus dar ir dėl to, jog antroje nėštumo pusėje gimusius kūdikius tėvai laidoja, o tai yra su niekuo nepalyginama kančia.
Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Pradžioje moteris (tėvai) patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti. Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas. Pykčio, kaltinimo, protesto jausmai dažniausiai grįžta tuo metu, kai vaikelis turėjo gimti arba per mirties metines.
Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių – buvusios ir esamos – išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę. Kitos, atvirkščiai, bijo net pagalvoti apie tokią galimybę.
Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas – bėjėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį. Gali pasireikšti depresijos požymiai, sustiprėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai.
Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį. Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengiau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą. Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis. Taip pat gijimo procese labai svarbu suteikti vaikeliui vardą, prisiminti jį per gimtadienius.
Kiekviena moteris, kiekviena šeima savo skausmo kelią nueina savaip ir savo tempu. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Paprastai netekties skausmo ciklas tęsiasi maždaug iki dviejų metų, tačiau kai kuriais atvejais gali tęstis ir ilgiau. Todėl svarbu, kad skausmas būtų išgedėtas, įveiktas ir būtų užkirstas kelias patologijos vystymuisi.
Jei patyrei persileidimą ar kūdikio netektį ir skausmingai išgyveni šį procesą, Krizinio nėštumo centras tau siūlo:
Savitarpio paramos grupės. Krizinio nėštumo centre vyksta savitarpio paramos grupės nėščiosioms, moterims patyrusioms persileidimą arba kūdikio netektį.
Savitarpio paramos grupės – tai specialisto (psichologo) vedami užsiėmimai, kurių narius vienija panaši patirtis. Grupės dalyviai pasakoja vieni kitiems savo išgyventas istorijas, dalijasi unikaliais patyrimais, ieško efektyvių problemų sprendimo būdų, duoda patarimus, pastiprina ir palaiko vienas kitą. Tarpusavio ryšys kuriamas be vertinimų ir išankstinių nuostatų.
Grupės tikslas – emocinė parama ir palaikymas, pozityvus atgalinis ryšys, sunkumų įveikimas dėka grupės eigoje susiformavusio grupės potencialo.
Paramos grupes veda grupės vadovas. Tai yra psichologas, palaikantis grupės struktūrą, todėl kiekvienos grupės metu užtikrinamas kryptingas darbas, saugumas ir objektyvus situacijos matymas.
Savitarpio paramos grupės vyksta kartą per savaitę. Užsiėmimo trukmė 1,5-2 val.
Norint sužinoti kada vyks šios paramos grupės rašykite:
pagalba@krizinionestumocentras.lt
Grupės vyksta nuotoliniu būdu, todėl dalyvauti gali moterys iš visos Lietuvos. O taip pat lietuvės, gyvenančios užsienyje.
Savitarpio paramos grupės dalyvių atsiliepimai:
“Lankydamasi šioje grupėje jaučiausi drąsi ir atvira pasakoti savo patirtą istoriją, o kitų dalyvių buvimas kartu bei supratimas suteikė daug naujų patirčių. Suvokiau, jog nesu viena su savo skausmu ir liūdesiu. Nors teoriškai tai žinojau, bet būtent atviras dalijimasis išgyvenimu ir jo sukeltomis emocijomis mane sustiprino. Kitų moterų istorijos ir gyvenimai leido save pamatyti truputį iš šalies ir daugelį dalykų suvokti iš naujo. Svarbiausia, jog visą šią patirtį išsinešu su savimi kaip dovaną, kuri, manau, bus man reikšminga ir naudinga toliau gyvenime.“
“Svarbiausia buvo tai, jog galėjau atvirai išsakyti kylančias emocijas ir jausmus, net tokius, kurie man pačiai nėra priimtini ar yra gąsdinantys. Ir visada buvau išklausyta, ir niekada nesmerkiama. Grupinė patirtis buvo labai svarbi tuo, kad nustojau jaustis vienintelė, kuriai nepasisekė. Išmokau garsiai išsakyti jausmus, o kartu juos suprasti ir priimti.”
„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos – tai terapinė dviejų su puse dienų grupė žmonėms, kurie po aborto ar persileidimo išgyvena emocinį ar dvasinį skausmą. Tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių įsipareigojimų, susitelkti ties savimi, savo išgyvenimais, iškelti ir pripažinti užgniaužtus pykčio, gėdos, kaltės, gedulo ir kitus jausmus. Taip prasideda psichologinės ir dvasinės traumos gydymas. Programa sukurta taip, kad dalyviams padėtų kuo giliau išgyventi Dievo meilę ir gailestingumą.
Rekolekcijas veda giliai dalyvių poreikius suprantantys ir specialiai apmokyti savanoriai, kurie taip pat yra dalyvavę šioje programoje. Daugelis vedėjų patys yra išgyvenę aborto patirtį.
Aborto metu žuvusių vaikų tėvai, motinos, seneliai, broliai bei seserys, taip pat asmenys, kurie buvo vienu ar kitu būdu prisidėję prie aborto, ateina į „Rachelės“ rekolekcijas ieškodami ramybės ir vidinio išgydymo. Tai saugi erdvė atverti savo širdį ir būti visiškai priimtam, apkabintam. Rekolekcijos padeda dalyviams atrasti ramybę bei perkeisti praeities skausmą į viltį ir meilę.
„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos vyksta daugelyje pasaulio šalių. Nuo 2012 m. jos pradėtos organizuoti ir Lietuvoje.
Užsiregistruoti į rekolekcijas galite tel. +37061552003 (Sigita) arba el. paštu: audrafil@gmail.com
“Atvykau čia visa įsitempusi, nežinodama kas manęs laukia, bet tikėdamasi įnešti į savo gyvenimą gyvybės. Man labai palengvėjo po rekolekcijų. Aš tarsi užbraukiau brūkšnį po savo praeities. Prieš tai dažnai pagalvodavau kokia yra prasmė gyventi, jaučiausi pasaulyje nereikalinga. Dabar įgavau tikėjimo, kad dar galiu rasti savo vietą gyvenime ir būti reikalinga tiems, kurie čia ir dabar. Tikiu, kad galėsiu gyventi , mylėti, žengti pilnais žingsniais ir kvėpuoti pilna krūtine; mylėti kiekvieną žmogų, net savo priešus. Dėkoju Dievui, kad atvedė mane čia.”
“Ilgai dvejojau ir kaupiausi šioms rekolekcijoms. Žinią apie jas nešiojausi daugiau nei metus. Norėjau jų ir dar labiau bijojau. Subrandintas pasiryžimas dalyvauti nenuvylė. Turiu dviejų nėštumų nutraukimo patirtį. Negalėjau sau atleisti. Šios rekolekcijos leido išgyventi vaikelių mirtį ir susitaikinimą širdyje. Juos palydėti mintimis ir širdimi. Rekolekcijos leido man gedėti savo vaikelių, išverkti skausmą, neviltį ir sielvartą. Apie savo jausmus, nešiotus ilgus metus širdyje, galėjau prabilti garsiai, jais pasidalinti ir nebūti pasmerkta. Dėkoju už išklausymą, nuoširdumą, supratimą ir susitaikymo bei žaizdų gijimo viltį.”
“Apie Rachelės rekolekcijas išgirdau atsitiktinai, klausydamasi Marijos radijo. Abortą buvau patyrusi prieš 20 metų, kurie tarsi buvo pridengę tą skaudų įvykį. Pratrūkau raudoti, nes supratau kodėl ir kas nuodija mano sielą. Negalvodama susiradau Rachelės vynuogyno kontaktus, užsiregistravau. Buvo telikusi viena vieta. Aiškiai suvokiau, kad ši vieta skirta man(iki rekolekcijų buvo likę keletas dienų). Artėjant atvykimo dienai labai jaudinausi, apniko abejonės – kam man viso to reikia, juk puikiai tvarkiausi su tuo daug metų. Labai palaikė ir skatino draugas. Ačiū jam, Viešpačiui, tiems kurie meldėsi, kad aš atvykčiau. Rekolekcijose turėjau išgyventi viską iš pradžių. Esu labai dėkinga komandai, broliui Jonui, kurie visų rekolekcijų metu buvo šalia ir vedė per šitą patirtį. Nesu niekuomet patyrusi to, kas vyko šio išgydymo kelyje. Galiu tik padrąsinti visas ir visus, kurie kažkada patyrė abortą. Kristus čia jūsų laukia, tam kad padėtų, palengvintų ir išgydytų.”
“Atvykau į šias rekolekcijas prislėgta, nusiminusi, be gyvenimo džiaugsmo, su kalte ir nuodėmės našta. Per šias rekolekcijas Dievas iškėlė mano pyktį: savo tėvui, uošviui. Ir atrodė, kad atleidusi vyrui, nejaučiau jam jokio pykčio, bet galutinis atleidimas atėjo per šias rekolekcijas. Taip pat ir sau atleidimas, kad palūžau ir nebegalėjau kovoti už savo vaikelio gyvybę. Per rekolekcijas patyriau Jėzaus malonę, išlaisvinimą ir išgydymą nuo šito baisaus vidinio skausmo: išverkiau, išdejavau, nors šiaip (nepalietus Šventajai Dvasiai) niekada neverkdavau. Dabar išvažiuoju be tos didžiulės naštos, graužaties, kaltės jausmo. Be pykčio. Su nauju žvilgsniu į gyvenimą, su Jėzumi. Daug lengvesnė, galbūt geresnė.”
“Aš be galo dėkinga už šį sunkų, bet kartu prasmingą dvasinį savaitgalį. Pirmą kartą aš sugebėjau pažiūrėti į savo susikaupusį skausmą kitu kampu, pažvelgti jam į akis ir išmesti iš savo širdies. Pirmą kartą per tiek daug metų pradėjau suvokti, kad Dievas man atleidžia. Noriu padėkoti visai komandai už tą didžiulį darbą kurį jūs atliekate padedant moterims pasveikti nuo šitos baisios naštos. Dėkoju ir pačiam Dievui už galimybę atrasti Rachelės Vynuogyno rekolekcijas. Labai linkiu visoms moterims, turinčioms skaudžią aborto patirtį, įgauti drąsos ir būtinai sudalyvauti!”
„Prieš rekolekcijas jaučiau gėdą, nerimą; rekolekcijų metu – širdies skausmą per ašaras, bet tas skausmas buvo gydantis, raminantis, nes su malda, Jėzaus meilės šviesoje ir per palydėtojų rūpestį, per sesių liudijimus. Po rekolekcijų- susikaupimas, laukimas, noras dėkoti ir garbinti už suteiktas malones.”
„Prieš rekolekcijas jaučiau nedidelę viltį, kad einu teisingu keliu, kad man ten padės nesijausti taip blogai, kaip jaučiausi.Rekolecijų metu jaučiau rūpestį, šilumą, meilę. Supratau,kad esu mylima, atradau Dievo meilę, žmonių meilę, jaučiausi geresnė, atidesnė kitiems. Daug verkiau ir gedėjau savo vaikų.Po rekolekcijų juntu norą likti su Dievu, nelikti viena. Jaučiu, kad pasikeičiau, atradau daug gerumo. Palikau blogį. Myliu savo vaikus ir žinau, kad jie saugūs ir myli mane. Ačiū!”
„Dar tą pačią dieną iki rekolekcijų pradžios nežinojau ar dalyvausiu. Blaškiausi, bet ryžausi. Iki begalybės abejojau, nesupratau ar gerai darau ir pan. Nerimas ir baimė buvo aukščiausio lygio. Bet pasilikusi čia pamažu atlėgau, „palikau“ viską savieigai, taip rekolekcijų eigoje pasidarė ramiau, kad išdrįsau likti. Net džiaugiuosi tuo, kad pasilikau. Taip to reikėjo… Baigiantis rekolekcijoms esu dėkinga už Dievui, kad viską išgyvenau- nuo negalėjimo čia ateiti, blaškymosi būnant čia, iki džiaugsmo, kad likau čia, kad pabūsiu dar čia..:) ”
„Prieš rekolekcijas jaučiau beimę, nerimą, nes nežinojau kaip viskas vyks; norą pabėgti, nes nujaučiau, jog teks susidurti su skausmu. Bet kartu tai buvo tvirtas žinojimas, jog šios rekolekcijos skirtos man ir kad Viešpats nori jose mane matyti. Rekolecijų metu pripažinau, kad vaikelis yra realus, jo mirtis reali, gedėjau ir liūdėjau jo. Pavedusi Jėzui, žinau, kad jis yra gyvas su Jėzumi, saugus, kad neteisia ir neatstumia manęs, o už mane meldžiasi. Taip pat išgyvenau, jog Jėzus buvo ir liūdėjo su manimi toje vaikelio netektyje, ir aš nebuvau viena. Besibaigiant rekolekcijoms jaučiuosi išvargusi, bet ir palengvėjo, mano našta atiduota Jėzui. Taip pat jutau didesnį susidraugavimą su Margele Marija.”
„Prieš rekolekcijas jaučiau nerimą, baimę, nenorą prisiminti trauminę patirtį. Kaltę jaučiau. Rekolekcijose buvo įvairių momentų: palaimintų, graudžių, skausmingų. Jaučiau Dievo palaimą, perėjau per savę neigimą ir t.t. Po rekolekcijų jaučiuosi gyjanti, nors ir nesitikėjau, kad bus taip sunku. Suvokiau, kad turiu priimti ir atleisti visų pirma sau ir žmonėms ant kurių pykau; priimti savo negimusį kūdikį ir patikėti jį Dievui.”
„Prieš rekolekcijas buvau pasiryžusi pripažinti savo nuodėmę. Rekolekcijų metu- išgyventi mirtį, atgailą , atleidimą; Po rekolekcijų – išlaisvinimą, priėmimą ir Dievo meilę.”
„Prieš rekolekcijas buvau bedievė egoistė, išsigandusi ir nusivylusi, apimta skausmo. Per rekolekcijas buvo apėmusi stipri baimė dėl nežinios ir pasekmių, kitų dalyvių išgyvenimų. Po rekolekcijų grįžau pas Dievą, nes aš jį pamačiau ir pajaučiau, mano akys vėl spindi.”
„Kaip jaučiausi? Laukiau šių rekolekcijų. Jaučiau, kad esu išgijusi, bet norėjau grįžti į praeitį, kad galėčiau dar kartą prisiliesti prie netekties, ją palaiminti ir iki galo susitaikyti. Eigoje išgyvenau mirtį, gedulą ir prisikėlimą. Viešpaties ir nuostabios komandos dėka turėjau galimybę jausti globą ir bendrystę. Tas visas stadijas išgyvenau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Priartėjas pabaigai jaučiu didelį nuovargį, bet ir didelį džiaugsmą viduje, susitaikymą. Norą padėti kitoms, pagelbėti moterims.”
„Prieš rekolekcijas jaučiausi ramiai. Buvo viskas užmarštyje. Net maniau, jog man nėra jokio reikalo, jokio tikslo dalyvauti šiose rekolekcijose, jog aš su viskuo jau seniai susigyvenusi, išgyvenusi, susitaikiusi. Rekolekcijų metu žaizdos atsivėrė. Atsivėrė net mano pačios vaikystės žaizdos. Buvo labai sunku. Jaučiausi lyg būčiau kankinama. Po rekolekcijų pajutai palengvėjimą, susitaikymą, tikėjimo sustiprėjimą.”
Persileidimo terminu paprastai apibūdinamas nėštumo nutrūkimas iki šeštojo nėštumo mėnesio. Ankstyvuoju persileidimu vadinamas nėštumo nutrūkimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių. Šie persileidimai sudaro didžiausią visų perinatalinių netekčių dalį – apie 75 proc. Dažniausios tokių persileidimų priežastys yra genetinės kilmės.
Antrajame nėštumo trimestre (13 – 20 nėštumo savaitę) įvykstantys persileidimai sudaro apie 3 proc. visų persileidimų. Juos dažniausiai lemia gimdos kaklelio anomalijos, infekcinės ar genetinės ligos, tačiau kartais priežasties nustatyti nepavyksta.
Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvybe. Paprastai nėščia moteris gana greitai pradeda save suvokti ir jausti naujai – santykyje su vaikeliu. Ir staiga visa tai nutrūksta. Kuo intensyvesnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas, todėl jo negalima vertinti pagal laukimo trukmę. Kadangi didžiausia dalis persileidimų įvyksta būtent ankstyvajame nėštumo periode, šį praradimo sielvartą išgyvena pakankamai daug tėvų.
Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti, bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. “Guodžiama” tuščiomis frazėmis (“Nieko nepadarysi”, “taip jau būna”, “gerai, kad dabar, o ne vėliau”, “turėsi dar kitų vaikų”, “o mano draugei buvo taip” ir pan.), moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia ir to, ką sako kiti. Ji net gali suabejoti savo jausmų normalumu bei legalumu ir dėl to išgyventi dar didesnę tuštumą bei baimę atsiverti.
Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių. Tai labai kankinanti patirtis, todėl be kitų pagalbos moteriai labai sunku išeiti iš savigraužos būsenos.
Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui. Jau paruoštas kūdikio kraitelis, galbūt jau išrinktas vardas, galbūt jau pradėjo gamintis pienas, o vyresnieji vaikai laukia, kada galės pamatyti savo broliuką ar sesutę. Negimusio vaikelio netektis šiuo laikotarpiu labiau akivaizdi, labiau pastebima išoriškai, todėl dažniausiai moteris iš artimųjų sulaukia ir daugiau užuojautos, nei patyrusi ankstyvąjį persileidimą.
Vaikelio netektis vėlesnėje stadijoje skaudi tuo, kad ji būna labiau netikėta, nes moteris, praėjusi pavojingiausią pirmojo trimestro laikotarpį, pasijunta saugesnė. Trauma dar padidėja, jei moteris jau buvo pajutusi vaikelio judesius. Praradimas, patirtas vėlesnėse nėštumo stadijose, ypač sunkus dar ir dėl to, jog antroje nėštumo pusėje gimusius kūdikius tėvai laidoja, o tai yra su niekuo nepalyginama kančia.
Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Pradžioje moteris (tėvai) patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti. Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas. Pykčio, kaltinimo, protesto jausmai dažniausiai grįžta tuo metu, kai vaikelis turėjo gimti arba per mirties metines.
Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių – buvusios ir esamos – išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę. Kitos, atvirkščiai, bijo net pagalvoti apie tokią galimybę.
Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas – bėjėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį. Gali pasireikšti depresijos požymiai, sustiprėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai.
Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį. Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengiau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą. Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis. Taip pat gijimo procese labai svarbu suteikti vaikeliui vardą, prisiminti jį per gimtadienius.
Kiekviena moteris, kiekviena šeima savo skausmo kelią nueina savaip ir savo tempu. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Paprastai netekties skausmo ciklas tęsiasi maždaug iki dviejų metų, tačiau kai kuriais atvejais gali tęstis ir ilgiau. Todėl svarbu, kad skausmas būtų išgedėtas, įveiktas ir būtų užkirstas kelias patologijos vystymuisi.
Jei patyrei persileidimą ar kūdikio netektį ir skausmingai išgyveni šį procesą, Krizinio nėštumo centras tau siūlo:
„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos – tai terapinė dviejų su puse dienų grupė žmonėms, kurie po aborto ar persileidimo išgyvena emocinį ar dvasinį skausmą. Tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių įsipareigojimų, susitelkti ties savimi, savo išgyvenimais, iškelti ir pripažinti užgniaužtus pykčio, gėdos, kaltės, gedulo ir kitus jausmus. Taip prasideda psichologinės ir dvasinės traumos gydymas. Programa sukurta taip, kad dalyviams padėtų kuo giliau išgyventi Dievo meilę ir gailestingumą.
Rekolekcijas veda giliai dalyvių poreikius suprantantys ir specialiai apmokyti savanoriai, kurie taip pat yra dalyvavę šioje programoje. Daugelis vedėjų patys yra išgyvenę aborto patirtį.
Aborto metu žuvusių vaikų tėvai, motinos, seneliai, broliai bei seserys, taip pat asmenys, kurie buvo vienu ar kitu būdu prisidėję prie aborto, ateina į „Rachelės“ rekolekcijas ieškodami ramybės ir vidinio išgydymo. Tai saugi erdvė atverti savo širdį ir būti visiškai priimtam, apkabintam. Rekolekcijos padeda dalyviams atrasti ramybę bei perkeisti praeities skausmą į viltį ir meilę.
„Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos vyksta daugelyje pasaulio šalių. Nuo 2012 m. jos pradėtos organizuoti ir Lietuvoje.
Užsiregistruoti galite el.paštu: racheles.vynuogynas@gmail.com, arba paskambinę tel. 8 600 53707 (registruojantis Vilniuje), 8 675 75372 (registruojantis Kaune).
Nepasilik viena su savo skausmu, ieškok pagalbos – 8 603 57912, pagalba@krizinionestumocentras.lt. Konsultacijos teikiamos nemokamai visoje Lietuvoje.
“Atvykau čia visa įsitempusi, nežinodama kas manęs laukia, bet tikėdamasi įnešti į savo gyvenimą gyvybės. Man labai palengvėjo po rekolekcijų. Aš tarsi užbraukiau brūkšnį po savo praeities. Prieš tai dažnai pagalvodavau kokia yra prasmė gyventi, jaučiausi pasaulyje nereikalinga. Dabar įgavau tikėjimo, kad dar galiu rasti savo vietą gyvenime ir būti reikalinga tiems, kurie čia ir dabar. Tikiu, kad galėsiu gyventi , mylėti, žengti pilnais žingsniais ir kvėpuoti pilna krūtine; mylėti kiekvieną žmogų, net savo priešus. Dėkoju Dievui, kad atvedė mane čia.”
“Ilgai dvejojau ir kaupiausi šioms rekolekcijoms. Žinią apie jas nešiojausi daugiau nei metus. Norėjau jų ir dar labiau bijojau. Subrandintas pasiryžimas dalyvauti nenuvylė. Turiu dviejų nėštumų nutraukimo patirtį. Negalėjau sau atleisti. Šios rekolekcijos leido išgyventi vaikelių mirtį ir susitaikinimą širdyje. Juos palydėti mintimis ir širdimi. Rekolekcijos leido man gedėti savo vaikelių, išverkti skausmą, neviltį ir sielvartą. Apie savo jausmus, nešiotus ilgus metus širdyje, galėjau prabilti garsiai, jais pasidalinti ir nebūti pasmerkta. Dėkoju už išklausymą, nuoširdumą, supratimą ir susitaikymo bei žaizdų gijimo viltį.”
“Apie Rachelės rekolekcijas išgirdau atsitiktinai, klausydamasi Marijos radijo. Abortą buvau patyrusi prieš 20 metų, kurie tarsi buvo pridengę tą skaudų įvykį. Pratrūkau raudoti, nes supratau kodėl ir kas nuodija mano sielą. Negalvodama susiradau Rachelės vynuogyno kontaktus, užsiregistravau. Buvo telikusi viena vieta. Aiškiai suvokiau, kad ši vieta skirta man(iki rekolekcijų buvo likę keletas dienų). Artėjant atvykimo dienai labai jaudinausi, apniko abejonės – kam man viso to reikia, juk puikiai tvarkiausi su tuo daug metų. Labai palaikė ir skatino draugas. Ačiū jam, Viešpačiui, tiems kurie meldėsi, kad aš atvykčiau. Rekolekcijose turėjau išgyventi viską iš pradžių. Esu labai dėkinga komandai, broliui Jonui, kurie visų rekolekcijų metu buvo šalia ir vedė per šitą patirtį. Nesu niekuomet patyrusi to, kas vyko šio išgydymo kelyje. Galiu tik padrąsinti visas ir visus, kurie kažkada patyrė abortą. Kristus čia jūsų laukia, tam kad padėtų, palengvintų ir išgydytų.”
“Atvykau į šias rekolekcijas prislėgta, nusiminusi, be gyvenimo džiaugsmo, su kalte ir nuodėmės našta. Per šias rekolekcijas Dievas iškėlė mano pyktį: savo tėvui, uošviui. Ir atrodė, kad atleidusi vyrui, nejaučiau jam jokio pykčio, bet galutinis atleidimas atėjo per šias rekolekcijas. Taip pat ir sau atleidimas, kad palūžau ir nebegalėjau kovoti už savo vaikelio gyvybę. Per rekolekcijas patyriau Jėzaus malonę, išlaisvinimą ir išgydymą nuo šito baisaus vidinio skausmo: išverkiau, išdejavau, nors šiaip (nepalietus Šventajai Dvasiai) niekada neverkdavau. Dabar išvažiuoju be tos didžiulės naštos, graužaties, kaltės jausmo. Be pykčio. Su nauju žvilgsniu į gyvenimą, su Jėzumi. Daug lengvesnė, galbūt geresnė.”
“Aš be galo dėkinga už šį sunkų, bet kartu prasmingą dvasinį savaitgalį. Pirmą kartą aš sugebėjau pažiūrėti į savo susikaupusį skausmą kitu kampu, pažvelgti jam į akis ir išmesti iš savo širdies. Pirmą kartą per tiek daug metų pradėjau suvokti, kad Dievas man atleidžia. Noriu padėkoti visai komandai už tą didžiulį darbą kurį jūs atliekate padedant moterims pasveikti nuo šitos baisios naštos. Dėkoju ir pačiam Dievui už galimybę atrasti Rachelės Vynuogyno rekolekcijas. Labai linkiu visoms moterims, turinčioms skaudžią aborto patirtį, įgauti drąsos ir būtinai sudalyvauti!”
„Prieš rekolekcijas jaučiau gėdą, nerimą; rekolekcijų metu – širdies skausmą per ašaras, bet tas skausmas buvo gydantis, raminantis, nes su malda, Jėzaus meilės šviesoje ir per palydėtojų rūpestį, per sesių liudijimus. Po rekolekcijų- susikaupimas, laukimas, noras dėkoti ir garbinti už suteiktas malones.”
„Prieš rekolekcijas jaučiau nedidelę viltį, kad einu teisingu keliu, kad man ten padės nesijausti taip blogai, kaip jaučiausi.Rekolecijų metu jaučiau rūpestį, šilumą, meilę. Supratau,kad esu mylima, atradau Dievo meilę, žmonių meilę, jaučiausi geresnė, atidesnė kitiems. Daug verkiau ir gedėjau savo vaikų.Po rekolekcijų juntu norą likti su Dievu, nelikti viena. Jaučiu, kad pasikeičiau, atradau daug gerumo. Palikau blogį. Myliu savo vaikus ir žinau, kad jie saugūs ir myli mane. Ačiū!”
„Dar tą pačią dieną iki rekolekcijų pradžios nežinojau ar dalyvausiu. Blaškiausi, bet ryžausi. Iki begalybės abejojau, nesupratau ar gerai darau ir pan. Nerimas ir baimė buvo aukščiausio lygio. Bet pasilikusi čia pamažu atlėgau, „palikau“ viską savieigai, taip rekolekcijų eigoje pasidarė ramiau, kad išdrįsau likti. Net džiaugiuosi tuo, kad pasilikau. Taip to reikėjo… Baigiantis rekolekcijoms esu dėkinga už Dievui, kad viską išgyvenau- nuo negalėjimo čia ateiti, blaškymosi būnant čia, iki džiaugsmo, kad likau čia, kad pabūsiu dar čia..:) ”
„Prieš rekolekcijas jaučiau beimę, nerimą, nes nežinojau kaip viskas vyks; norą pabėgti, nes nujaučiau, jog teks susidurti su skausmu. Bet kartu tai buvo tvirtas žinojimas, jog šios rekolekcijos skirtos man ir kad Viešpats nori jose mane matyti. Rekolecijų metu pripažinau, kad vaikelis yra realus, jo mirtis reali, gedėjau ir liūdėjau jo. Pavedusi Jėzui, žinau, kad jis yra gyvas su Jėzumi, saugus, kad neteisia ir neatstumia manęs, o už mane meldžiasi. Taip pat išgyvenau, jog Jėzus buvo ir liūdėjo su manimi toje vaikelio netektyje, ir aš nebuvau viena. Besibaigiant rekolekcijoms jaučiuosi išvargusi, bet ir palengvėjo, mano našta atiduota Jėzui. Taip pat jutau didesnį susidraugavimą su Margele Marija.”
„Prieš rekolekcijas jaučiau nerimą, baimę, nenorą prisiminti trauminę patirtį. Kaltę jaučiau. Rekolekcijose buvo įvairių momentų: palaimintų, graudžių, skausmingų. Jaučiau Dievo palaimą, perėjau per savę neigimą ir t.t. Po rekolekcijų jaučiuosi gyjanti, nors ir nesitikėjau, kad bus taip sunku. Suvokiau, kad turiu priimti ir atleisti visų pirma sau ir žmonėms ant kurių pykau; priimti savo negimusį kūdikį ir patikėti jį Dievui.”
„Prieš rekolekcijas buvau pasiryžusi pripažinti savo nuodėmę. Rekolekcijų metu- išgyventi mirtį, atgailą , atleidimą; Po rekolekcijų – išlaisvinimą, priėmimą ir Dievo meilę.”
„Prieš rekolekcijas buvau bedievė egoistė, išsigandusi ir nusivylusi, apimta skausmo. Per rekolekcijas buvo apėmusi stipri baimė dėl nežinios ir pasekmių, kitų dalyvių išgyvenimų. Po rekolekcijų grįžau pas Dievą, nes aš jį pamačiau ir pajaučiau, mano akys vėl spindi.”
„Kaip jaučiausi? Laukiau šių rekolekcijų. Jaučiau, kad esu išgijusi, bet norėjau grįžti į praeitį, kad galėčiau dar kartą prisiliesti prie netekties, ją palaiminti ir iki galo susitaikyti. Eigoje išgyvenau mirtį, gedulą ir prisikėlimą. Viešpaties ir nuostabios komandos dėka turėjau galimybę jausti globą ir bendrystę. Tas visas stadijas išgyvenau tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Priartėjas pabaigai jaučiu didelį nuovargį, bet ir didelį džiaugsmą viduje, susitaikymą. Norą padėti kitoms, pagelbėti moterims.”
„Prieš rekolekcijas jaučiausi ramiai. Buvo viskas užmarštyje. Net maniau, jog man nėra jokio reikalo, jokio tikslo dalyvauti šiose rekolekcijose, jog aš su viskuo jau seniai susigyvenusi, išgyvenusi, susitaikiusi. Rekolekcijų metu žaizdos atsivėrė. Atsivėrė net mano pačios vaikystės žaizdos. Buvo labai sunku. Jaučiausi lyg būčiau kankinama. Po rekolekcijų pajutai palengvėjimą, susitaikymą, tikėjimo sustiprėjimą.”
Dauguma moterų tikriausiai prisimena pirmąsias savaites po gimdymo: visi aplinkiniai džiaugiasi, vaikelis sveikas, gimdymas praėjo sėkmingai, o pačiai kažko negera, net ašara nurieda skruostu ir atrodo, kad niekas to nesupranta.
Apie du trečdalius gimdyvių patiria lengvos depresijos (dar vadinamos motinystės liūdesiu) simptomus, tai: nuovargis, irzlumas, prislėgtumas, verksmo priepuoliai be priežasties, padidėjęs nerimas. Simptomai dažniausiai prasideda praėjus keletą dienų po gimdymo. Šie negalavimai gali tęstis apie dvi savaites arba būna trumpi tokios būsenos epizodai. Dažniausiai tokia savijauta kaip staiga užeina, taip staiga ir praeina. Tačiau, jeigu visi šie simptomai užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.
Maždaug viena iš aštuonių pagimdžiusių moterų suserga ilgiau trunkančia depresija, tai jau liga ir vadinama tikrąja pogimdymine depresija. Jai būdinga: perdėtas nerimas dėl kūdikio sveikatos ar, atvirkščiai, sumažėjęs domėjimasis savo vaiku, kaltės, menkavertiškumo jausmas, seksualinio potraukio praradimas, įvairūs įkyrumai (mintys ir veiksmai), nemiga, pastovus liūdesys ir neviltis, jėgų ir motyvacijos stoka, nenoras bendrauti su artimaisiais… Pogimdyminės depresijos atveju reikalinga profesionali pagalba.
Atsiradimo priežastys yra labai įvairios, reikšmės turi genetiniai, socialiniai faktoriai, įvairūs stresai bei moters emocinė būklė. Išskirtume dvi pagrindines grupes, tai: fiziologinės ir psichologinės priežastys. Viena iš fiziologinių priežasčių – moteriškų lytinių hormonų pokyčiai, nepilnavertė mityba ir vitamin B trūkumas, nuolatinis nuovargis ir nemiga. Psichologinės priežastys – pasikeičia dėmesio centras (aplinkinių visas dėmesys skiriamas kūdikiui, o ne moteriai), keliami pernelyg dideli reikalavimai, nusivylimas gimdymu arba savimi, savo išvaizda, nusivylimas kūdikiu (jis nepanašus į besišypsantį vaikutį iš reklamos), apgailestavimas dėl naujos padėties (nauja atsakomybė, gyvenimo ritmo pasikeitimas).
– Nekaltinkite savęs, kad jūs blogai kažką darote. Tiesiog taip nutinka. Tai gana dažnas susirgimas.
– Rūpinkitės savimi. Jei mama nepasirūpins savimi, tai ji negalės pasirūpinti ir vaiku. Skirkite laiko sau, susigalvokite sau malonų užsiėmimą, taip šiek tiek pakelsite sau nuotaiką.
– Radę progą, ilsėkitės. Kai miega kūdikis, pamiegokite ir jūs. Pirmiausia poilsis, o tvarkymasis tikrai palauks.
– Naudokite paprastus atsipalaidavimo būdus, pvz.: paklausykite ramios muzikos.
– Labai padeda įvairios atsipalaidavimo technikos ir kvėpavimo pratimai.
– Kalbėkitės apie tai kaip jaučiatės, apie savo sunkumus. Verta papasakoti apie savo savijautą žmogui, kuriuo pasitiki. Labai padeda pokalbiai su kitomis mamomis, ypač gerai savitarpio pagalbos grupelės.
– Neužsisklęskite nuo vyro, judviejų artumas ypač svarbus šiuo sunkiu periodu.
– Prašykite ir priimkite artimųjų pagalbą, tai nerodo silpnumo, o žmonės gerai jaučiasi kai yra naudingi kitiems.
– Drąsiai kreipkitės profesionalios pagalbos ir jums palengvės. Tai liga ir yra specialistai, kurie gali jums padėti.
pagalba@krizinionestumocentras.lt, tel. 8 603 57912