Sveiki. Mano istorija man asmeniškai dar dabar yra nesuvokiama. Metų bėgyje patyriau du persileidimus. Pirmasis buvo birželio mėnesį, antrasis – prieš dvi naktis. Atrodo vos spėjau atsigauti po pirmojo persileidimo, pusmečiui praėjus pastojau vėl, skausmą numalšino kitas nėštumas. Bet ir tas, dėl neaiškių šiuo metu priežasčių, nutrūko. Kažkas nutrūko ir many… Nors žinau, kad turiu dėl ko gyventi, bet šių kūdikių netektis mane padarė nebe ta tvirta moterimi… Sau esu niekas. Moteris, kuri negalėjo išnešioti vaikučių. Tik spėjau pajausti šiltą mus jungiančią virkštelę. Bet mažylio neišdrįsau pamatyti.