Dirbu Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, kur nuo 1994 metų neatliekame nėštumo nutraukimų. Mes giname gyvybę, taip pat ir dar negimusią. Gimus vaikeliui sunkiai besiverčiančioje šeimoje, stengiamės moterims padėti emociškai, psichologiškai, materialiai. Džiaugiuosi, kad dirbu tokiame kolektyve ir savanoriauju Krizinio nėštumo centre.

Žinau kaip sunku būna apsispręsti.

Tapusi KNC dalimi, turiu vertingą galimybę savanoriauti veikdama tai, kas mieliausia širdžiai – padėti žmonėms pažinti savyje slypinčią galią, išmintį, meilę, tapti gyvesniems, džiugesniems ir kurti laimingesnį gyvenimą. Jaučiu, kad tokia veikla moterų sveikatos palaikymo ir puoselėjimo srityje šiandien be galo reikalinga ir prasminga. Be to, ji man labai artima, nes, eidama šia kryptimi, savaip tęsiu tai, ką veikė mano mama ir prosenelė.

Vaikai labai brangi dovana ir juos labai myliu, todėl ši tema ypač domina. Be to man daug kas padėjo gyvenime, tai ir aš pati kažkaip noriu prisidėti prie kitų gerbūvio ir pagelbėti tuo, kuo galiu.

Jau penkerius metus esu su Krizinio nėštumo centru, nes tikiu, kad kiekvienas vaikas yra Dievo dovana ir turi teisę gimti, o suaugę turi pareigą jam padėti gimti. Manau, kad Lietuvoje būtent šis centras plačiausiai vykdo šią misiją, o man kaip savanorei labai malonu priklausyti šiai komandai. Savanorystė čia man ir pačiai leido geriau suprasti, kas iš tiesų yra nėštumas, kaip stipriai šis klausimas paveikia moterų gyvenimus.

Savo žiniomis noriu padėti, tam kas kreipiasi į šį centrą, kad moteris jaustų kiek įmanoma daugiau saugumo, ramybės pasitikėjimo savo kelyje į motinystę.

Naujos gyvybės užsimezgimas moteris paliečia labai giliai. Tačiau ne visada džiaugsmingai. Kartais pastojimas sukelia tikrą chaosą širdyse ir protuose. Kartais skauda po dar negimusio vaikelio netekties. Moteris neturi likti su savo išgyvenimais viena. Neturi tvarkytis su tuo viena. Esu čia tam, kad būčiau šalia, įsiklausyčiau, išgirsčiau. Kad padrąsinčiau ir padėčiau atrasti savo stiprybes ir išmintį.

Konsultuoju šeimos teisės, tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo klausimais

Prisiminus save dvidešimtmetę, man sunku patikėti, kad dabar esu keturių vaikų mama, lydinti kitas moteris gimties, motinystės keliu. Tuomet į mano spalvotą pasaulį tilpo daug kas, bet tik ne lėliukai. Krizinio nėštumo centre savanoriauju, kad pabūčiau prie pasimetusios moters, kol ji praeis pro gimties vartus ir pasaulis nusidažys šviesesnėmis spalvomis

Tikiu moterimi. Jos galiomis ir vidiniu žinojimu. Dulos kelyje, konsultuodama žindymo temomis – pirmiausia stengiuosi išgirsti, ko moteris nori, kokie jos tikslai. Dažniausiai visus atsakymus jos jau turi ir nešiojasi širdyje, tik bijo jais pasikliauti ar garsiai išsakyti. Stengiuosi sukurti saugią erdvę ir švelniai lydėti moteris jų tikslų išsipildymo link.