Norėjau dar kartelį jums ir jūsų komandai padėkoti už jūsų pagalbą. Kaip ir jaučiau gimė dukrytė. Žinoma atėjo kada pati norėjo… lapkričio 16dieną 7:31. Situacija gavosi tokia, kad nespėjome nuvažiuoti į gimdymo namus ir pakeliui teko sustoti ir dukrytė “įkrito” tėveliui į glėbį.., dukrytė sveika… ir nuostabi… Ačiū už jūsų pagalbą pačiu tinkamiausiu metu.
Tai ką jūs darote nėra vien tik rūbelių davimas ar pan. Jūs išgelbėjate gyvybę, nes baimės akimirkoje priveliame daugiausiai klaidų…dėl kurių skauda širdis ir bandome visaip save nuraminti ieškodami pasiteisinimų, bet jie padeda trumpam.
Dabar kai turiu mažytę ant rankų suprantu, kad vaikučiai – tai ne šiaip žmogučiai, tai nuostabūs stebuklai… augantys su mumis ir mus auginantys kaip asmenybę…taip gera stebėti, kas iš to mažo žmogučio kaip gėlės pumpuro išsiskleis…kokie talentai, koks bus žmogutis, koks išaugs žmogus… kaip keliaus jis per gyvenimą.
P.S. Tikrai nemaniau,kad kažkas gali taip nuoširdžiai padėti kaip jūs.