Leisk pabandyti atspėti, ką tu jauti ir apie ką galvoji. Manai, kad esi pati prasčiausia mama, blogiausia žmona, pyksti ant savęs ir kaltini save už viską, su kuo nepajėgi tobulai susitvarkyti, net už tai, kad gali taip apskritai galvoti? Ir aš taip maniau, ir didelė dalis kitų moterų… Jauti didžiulę baimę, nes šiuo metu nežinai kada tai baigsis, ar tai išvis baigsis. Nusiramink, leisk sau jausti net ir blogas emocijas, perleisk jas per save ir paleisk.
Kai dabar galiu vertinti buvusią situaciją blaiviomis akimis, galvoju, kad jei būčiau vaidinusi didvyrę ir kad su visais gyvenimo iššūkiais galiu susidoroti viena, kas ten žino, gal ir pati iki tilto būčiau priėjusi. Taip beprotiškai myliu savo vaikus, kad net baisu pagalvoti, kas galėjo įvykti. Na ne visi įgalūs tokias ligas suprasti, supermamytės ir net didžioji dalis vyriškos lyties to nesupras. Esu įsitikinusi, kad tam reikia išsilavinimo!
Žinau, kaip tau sunku. Toj pačioj būsenoj, paskendusi savo slogiose emocijose ir mintyse, aš buvau dukart. Žinau savo kailiu, kaip stipriai gali būti blogai ir kokių baisių nerealių scenarijų geba sukurti žmogaus smegenys. Noriu, kad žinotum, kad tai yra visiškai normalu, vaiko gimtis yra didžiulis pasikeitimas, apverčiantis šeimos, ypač moters, gyvenimą aukštyn kojomis, o ir hormonų disbalansas duoda savo.
Pagalbos yra, leiskit moterys bent kažkurį laiką sau pabūt silpnai, tai jokia gėda. O atvirkščiai, stiprios, tos kurios jaučia, kas vyksta, supranta, kad tai jau nėra visai normalu ir ieško būdų, kaip kuo greičiau išeiti. Jei nepadės, jūs juolab prarasite tik valandą savo brangaus laiko, o jei pagalba bus ne visai tokia, kurios tikėjotės, užsidarius vienoms durims, atsidarys kitos. Kalbėkit, sakykit visą kas viduj, niekas nesupras ir negalės padėti, jei nežinos, kas iš tiesų vyksta. O stengtis yra dėl ko, net jeigu tos žybsinčios akys šiuo metu ir visai nemotyvuoja, žinokit, ateis laikas ir visa tai pasikeis. Tiesiog reikia tik išbūti tamsą.
Su mažu žmogiuku aš gimiau iš naujo, kur kas stipresnė ir net ženkliai laimingesnė nei buvau prieš nėštumą. Kitomis akimis žiūriu į pasaulį pro plačiai atvirtus langus. Krizė ištinka ne veltui, o tam, kad išmokytų, visų pirma, mylėti save.
Pagalbos yra, nebijokit, mes tikrai ne vienos.
Tu esi nuostabi moteris, jei skaitai šį tekstą, jau esi ten, kur reikia. Tu – nuostabiausia mama ir visai nesvarbu kuo maitini savo kūdikį, jis ne veltui tave pasirinko, atmink tai. Esi stebuklas ir užsirašyk tai ant šaldytuvo. Tu gali, tik truputį išlauk, tai tikrai laikina.
Pati geriausia dviejų nuostabių vaikų mama (nors jiems gimus taip visai neatrodė).