Praėjo metai laiko, kai kreipiausi pagalbos. Buvau išsigandusi, apimta panikos ir baimės. Man atrodė, kad žemė išslydo iš po kojų ir sudužo kaip stiklas tas patogus gyvenimas, kurį aš taip mėgau.
O viskas taip ne laiku atrodė.. buvau perfekcionistė. Galbūt giliai širdyje vaikų aš norėjau, tačiau tik idealiuose santykiuose, kupiname meilės ir jaudulio laukime, meilėje ir santarvėje. Ir štai, aš sužinau, kad laukiuosi tuo metu, kada jau galutinai nusprendžiau, jog reikia nutraukti santykius su žmogumi, kurio nebemyliu, su kuriuo tas mūsų ryšys neveda į niekur. Jaučiau, jog nenoriu nieko kurti, nenoriu bendros ateities. Svajojau sutikti žmogų, su kuriuo galėčiau augti, kurti ir planuoti kartu.
Ir štai žinia, kad laukiuosi! Mano svajonė apie idealią šeimą sudužo.
Mano darboholizmas ir vis didesni pasiekimai.. supratau, kad jei visgi priimsiu sprendimą auginti, tai auginsiu viena ir dirbti negalėsiu tiek daug ir tų pasiekimų nebebus tokių jau turbūt niekada.
Visgi priėmiau sprendimą. Šiai dienai turiu rezultatą 🙂 Rezultatas – pats didžiausias gyvenimo pasiekimas! Motinystė yra Dievo dovana. Ją gavus, supranti ką iš tikrųjų reiškia Meilė. Jei būtų galimybė grąžinti laiką ir dabartinį mąstymą, tą dieną kai man atrodė, jog sugriuvo pasaulis, tai jau dabartiniu mąstymu aš verkčiau iš laimės.
Aš esu ir visą gyvenimą liksiu dėkinga Krizinio nėštumo centrui už greitai suteiktą pagalbą. Po mano pirmo kreipimosi, jau sekančią dieną su manimi susisiekė psichologė Jurga. Taip pat dalyvavau stovykloje, kurią organizavo psichologė Jūratė (kuri taip pat yra ir dula). Iš jos pasisėmiau nuostabių minčių bei vizualizacijų, kurios man tikrai palengvino gimdymą.